Artėja Kalėdos, turbūt didžiausia šeimos šventė Lietuvoje. Šios šventės ypatingai laukia vaikai, tačiau suaugusiems tai tarsi tampa ir mažytis galvos skausmas. Praėjus visiems dovanų pirkimams lieka paskutinis didžiulis galvos skausmas – ką patiekti ant savo Kalėdų stalo.
Lietuvoje šeimos dėl praeities įpročių ir tradicijų per Kalėdas įprastai pasirenka žuvies patiekalus, karaliauja silkė. Tačiau, štai Australai renkasi kiaulieną, kuri mums tuo metu atrodo nepriimtina ir jiems dėl to galvos visiškai neskauda. Jiems įvairūs kiaulienos patiekalai yra visiškai įprasti kalėdiniai patiekalai ir jie juos valgo kaip išprotėję.
Nors kalėdiniai patiekalai ir kainuoja nemažai nervų ir pinigų, tačiau džiaugsmo jie suteikia ateityje, kai jau visa šeima sėdi prie stalo ir tas kuris paruošė stalą yra giriamas dėl savo sugebėjimų taip puikiai susitvarkyti. Lygiai taip pat vyksta ir Australijoje, kuomet šeima susėdusi valgo kiaulienos patiekalus arba net visą keptą kiaulę.
Kalėdos nors ir turi savo vargus, tačiau jų verta laukti. Reikia nepamiršti, kad jos būna tik kartą metuose, o šeimos kartu susirenka vis rečiau. Kartu susėsti ir paplepėti apie tai kas įvyko per praėjusius metus yra didžiulis malonumas, kurio mes mėgaujamės vis rečiau. Ypatingai tuo sunku pasimėgauti dabartiniais laikais, dėl to, jog šeimos išsivažinėjo iš savo gyvenamųjų vietų, daug žmonių pradėjo gyventi užsienyje. Tačiau esame garantuoti, kad ir užsienyje Lietuviai (negalėjau neparašyti iš didžiosios raidės, nes didžiuojuosi jais) nepamiršta Lietuvos tradicijų bei įpročių ir toliau silkės patiekalai dominuoja ant jų šventinio stalo.
Norisi palinkėti, kad šiais metais prie kalėdinio stalo būtų daugiau ramybės bei džiaugsmo. Kad prie Jūsų šventinio stalo sėdėtų kuo daugiau jūsų šeimos narių. Nepamirškite ir tų, kurie jau paliko šį pasaulį. Pagerbkite juos tylos minute, jie Jums davė tau gero. Nepamirškite, lietuviškų tradicijų, nors australai ir valgo kiaulieną per Kalėdas, bet tai nereiškia, kad jie yra geresni už mus. Mes turime tai ką turime ir tuo reikia didžiuotis, o ne tai niekinti, kaip kiti stengiasi padaryti.
