Esant sudėtingai geopolitinei situacijai Artimuosiuose Rytuose, darbdaviai raginami atsakingai įvertinti darbuotojų komandiruočių būtinumą bei saugumo situaciją valstybėse, į kurias planuojama siųsti darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad prieš siunčiant darbuotojus į komandiruotę užsienio valstybėje darbdaviai privalo įvertinti galimas rizikas. Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas yra nekvestionuotinas prioritetas, todėl darbdavio pareiga – imtis visų pagrįstų priemonių, kad komandiruotė nekeltų pavojaus darbuotojo sveikatai ar gyvybei. Ką darbdaviai turi įvertinti prieš komandiruotę Jeigu vis dėlto darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybę, darbdavys pirmiausia turi: · patikrinti oficialią informaciją apie saugumo situaciją numatytoje valstybėje (pavyzdžiui, ar joje nevyksta kariniai konfliktai, neramumai, ekstremalios situacijos); · susipažinti su oficialiomis rekomendacijomis dėl kelionių į konkrečias šalis…
Kaip gauti valstybinius erdvinius duomenis?
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdomi valstybiniai erdviniai duomenys ir žemėlapiai teikiami per Lietuvos erdvinės informacijos portalą geoportal.lt. Juos administruoja ir vartotojams pateikia Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA). Portale nemokamai skelbiami įvairūs valstybės kaupiami erdviniai duomenys: ortofotografiniai žemėlapiai, lazerinio skenavimo (LiDAR) duomenys, vietovardžių ir geodezinio pagrindo erdvinių duomenų rinkiniai. Visą valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą galima rasti čia. Norint gauti duomenis, pirmiausia reikia užsiregistruoti portale. Susikūrus vartotojo paskyrą galima pasirinkti reikiamą duomenų rinkinį, nusistatyti pageidaujamus parametrus ir pateikti užsakymą. Paruošti duomenys atsisiunčiami tiesiai iš sistemos ir gali būti naudojami su turima programine įranga. Tais atvejais, kai užsakomi itin didelės apimties duomenys:skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, lazerinio skenavimo erdvinių duomenų rinkiniai, žemės paviršiaus palydovinės nuotraukos, jie…
Vilniaus Kaziuko mugėje „Tušti narvai“ klausia – „kam paliksite savo turtą po mirties?“
Mieli žurnalistai, Vilniaus Kaziuko mugė – vieta, kur tradiciškai ieškome rankų darbo gaminių ar skanėstų. Tačiau šiemet mugėje yra ir palapinė su tema, kuri retai atsiduria šalia verbų bei meduolių, nors paliečia daugelį: testamentas ir sprendimas, kam po mirties atiteks mūsų turtas. Lietuvoje testamentas vis dar išlieka nejaukia ir stigmatizuojama tema. O gyvenimas jau seniai nebetelpa į tradicinį modelį – vis daugiau žmonių gyvena be vaikų, be santuokos ar net be artimų giminaičių. Šiame kontekste tampa ypač svarbu kelti klausimą: kam atiteks mūsų turtas, jei neturime artimųjų ar nenorime, kad jis atitektų tiems, kam nesame linkę jo palikti? Todėl nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vykdoma kampanija siekia šviesti visuomenę, kad testamentas…
Pavasarinis namų tvarkymas: 4 vertingi patarimai, kaip išvengti brangių klaidų
Ryškiau pašvietus kalendorinio pavasario saulei, namuose ima ryškėti per žiemą susikaupę buities pėdsakai, tad daugelis imasi generalinio namų tvarkymo – nuo langų plovimo bei pamirštų kampų valymo iki drabužių spintų revizijos. Tautiečių noras pavasarį pasitikti švariais, gaiviai kvepiančiais namais atsispindi ir pirkinių krepšeliuose. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiuo metu stebi augančią švaros prekių paklausą. Sužinokite, kaip tinkamai naudotis šiomis priemonėmis norint išvengti brangių klaidų. Titas Atraškevičius, „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida, sako, kad švaros priemonės pirkėjams aktualiausios pavasarį ir rudenį, kai keičiantis sezonams gyventojai dažniau imasi didesnių namų tvarkymo darbų. Pasak jo, pavasarį susidomėjimas šiomis priemonėmis paprastai būna didžiausias. „Kiekvieną pavasarį stebime augančią švaros prekių paklausą. Pirkėjų krepšeliuose dažniausiai atsiduria…
„Telia“ pradėjo 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas – padėtas simbolinis akmuo
Vilniaus rajone simbolinio akmens įkasimu oficialiai pradėtos naujojo „Telia“ duomenų centro statybos. „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters teigimu, 26 mln. eurų investicija į kritinę infrastruktūrą žymi šalies ambiciją tapti švarios skaitmeninės ekonomikos centru Šiaurės Europoje. „Padėjome pirmąjį akmenį tvirtam Lietuvos skaitmeninės ateities pamatui. Lietuva nėra apdovanota gausiais gamtiniais ištekliais, bet turi stiprų technologinį pagrindą, aukščiausio lygio IT talentus ir galimybę pasigaminti pakankamai energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Visa tai kuria realų pagrindą Lietuvai tapti švarios skaitmeninės ekonomikos centru Šiaurės Europoje. Tai yra sėkmės receptas išgauti naują šių dienų naftą – duomenų centrus“, – sako „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujasis duomenų centras iškils visai šalia Vilniaus, Raisteniškėse, ir optinio ryšio žiedu susijungs su…
Ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos bendruomenė pradėjo Kovo 11-ąją švęsti prasmingai: mezgė Lietuvos vėliavos spalvų migdukus sunkios sveikatos būklės mažyliams
Šiandien socialine akcija „Mažiesiems iš didelių rankų“ Vyriausybės rūmuose prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai skirtų renginių ciklas. Ministrai, Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų darbuotojai iš hipoalerginių siūlų mezgė Lietuvos vėliavos spalvų migdukus. Tai – užmigti padedantys žaisliukai vaikams, gyvenantiems su onkologinėmis ligomis, negalia, epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, cukriniu diabetu, Dauno sindromu, įvairiais raidos ir nervų sistemos sutrikimais. „Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenės žmonės palaikymą mažiesiems ir jų šeimoms išreiškia savo mezgamais ir dovanodamais migdukais – Spalvukais. Tai – daugiau nei mezginiai. Tai tylus palaikymo ir vilties ženklas šeimoms, kurioms kasdien reikia stiprybės. Tai – kiekvieno mūsų rankų šiluma, raminantis prisilietimas mažyliui, o tėvams – priminimas, kad jų vaikelis yra saugus, prižiūrimas ir palaikomas ne tik…
Ar „Sodros“ rezervas atlaikys neišvengiamus Lietuvos demografijos pokyčius?
Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas (toliau – rezervinis fondas) yra skirtas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kitaip tariant, rezervas šiandien veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis – jis kaupiamas gerais laikais, kai ekonomika auga ir valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) metinės pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai einamųjų pajamų socialinėms išmokoms nepakanka, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio metu. Toks būdas tvarkyti socialinio draudimo finansus leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais ir neleidžia laikinų ciklinių pajamų paversti nuolatiniais įsipareigojimais. Įstatymuose nustatytas rezervinio fondo dydis – sukaupti praėjusių vienerių metų VSDF išlaidų sumą. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. Eur. Tai sudaro beveik 64 proc.…
Ekspertai atskleidė: štai kaip keliuose veikia sukčiai, tyčia sukeliantys avarijas
Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais buvo nustatyta kone 3 tūkst. sukčiavimo atvejų, kai buvo registruotos fiktyvios arba tikrovės neatitinkančios transporto priemonių žalos. Bendra tokių fiktyvių žalų suma sudarė daugiau nei 5 mln. eurų. Dalis jų – tai tyčinių eismo įvykių iniciatorių, vadinamųjų „pakišinėtojų“ padarytos transporto žalos. Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius pastebi, kad tyčinių avarijų sukėlėjai į savo schemas įtraukia niekuo dėtus vairuotojus. Inscenizuodami eismo įvykius jie siekia pašalinti senus savo transporto priemonių sugadinimus arba suremontuoti techniškai netvarkingus automobilius. „Tokie asmenys paprastai puikiai išmano kelių eismo taisykles, gerai žino problemines sankryžas, sudėtingas transporto žiedines jungtis ar persirikiavimo vietas. Jie greitai ir tiksliai pildo…
Nuo vizijos iki veiksmų: Viktorija Trimbel išrinkta atstovauti Lietuvai pirmojo Europos gynybos verslo angelų tinklo valdyboje
Briuselis, 2026 m. vasario 26 d. – 2025 m. spalio mėn. „Bpifrance“ Europos gynybos savaitės metu paskelbtas Europos gynybos angelų tinklas (DAEN) oficialiai pradėjo savo veiklą aukšto lygio steigiamajame susirinkime, subūrusiame strateginius partnerius ir verslo angelų bendruomenių lyderius iš 16 šalių (Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Švedijos, Ukrainos). DAEN yra pirmasis visos Europos verslo angelų tinklas, skirtas stiprinti investicijas į ankstyvosios stadijos gynybos ir saugumo technologijas. Jo tikslas – skatinti piliečių iniciatyva grindžiamą požiūrį į Europos gynybos finansavimą ir prisidėti prie jos technologinės ateities ir suvereniteto formavimo. Sparčiai kintančiame geopolitiniame kontekste DAEN skatins ir dalyvaus tarptautines investicijas, spartinant ankstyvosios stadijos Europos…
Lietuvą pasiekė dar 360 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų
Lietuvą pasiekė 360,4 mln. eurų Europos Komisijos mokėjimas už pernai gruodį pateiktą penktąjį mokėjimo prašymą pagal „Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF) planą. Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė pabrėžia, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina RRF planą, patikimai naudoja gautas lėšas – investuoja į struktūrines reformas ir ilgalaikį ekonomikos augimą. „Europinės investicijos, kurios per „Naujos kartos Lietuva“ planą pasiekia mūsų šalį, užtikrina ilgalaikių tikslų įgyvendinimą – didina mūsų ekonomikos konkurencingumą, švietimo, sveikatos ir daugelio kitų gyvenimo sričių kokybę. Praėjusiais metais pateikėme beveik 1 milijardo eurų vertės du mokėjimo prašymus ir per šiuos metus gavome virš 800 milijonų europinių lėšų, kurių poveikį pajus kiekvienas šalies gyventojas“, – sako viceministrė…
