Distiliacija labai tinka apdoroti tokioms žaliavoms, kaip levanda, vilkdagio šaknys, vetiverija, santalo medis ar snapučio lapai, tačiau neduoda gerų rezultatų perdirbant kitus augalus. Arba labai mažai gaunama kvapiųjų aliejų, arba gauti produktai yra prastos kokybės ir neturi reikiamo kvapo. Dėl to technologai pabandė panaudoti kai kurių tirpiklių reakciją su kvapiosiose žaliavose esančiomis kvapiosiomis medžiagomis; taip apdorojami kai kurie rožių centifolia, narcizų ar mimozų žiedai ar žiedlapiai. Jau nuo XVIII amžiaus kai kurie mokslininkai bandė įgyvendinti šį principą, naudodami eterį. Tačiau gamybos išlaidos buvo nepaprastai didelės, tirpikliai galėjo užsidegti ar bet kurią akimirką sprogti. Atsiradus hidrokarbonatų chemijai, nustačius tam tikras saugumo taisykles, buvo pasirinkti geresni tirpikliai, daugiausia heksanas ir benzenas. Jie labai tirpūs ir lakūs, dėl to lengvai pašalinami. Ekstrahuojama nerūdijančio plieno, maždaug trijų tūkstančių litrų talpos bakuose. Juose viena ant kitos įtaisytos perforuotos plokštės, todėl augalai nesuspaudžiami, nesutraiškomi, o tirpiklis laisvai cirkuliuoja. Taip pat naudojami įtaisai su rotaciniais krepšiais; tada galima be pertrūkio apdoroti augalus. Sukrovus augalus į ekstraktorių, per užtvarų sistemą tiekiami tirpikliai. Prasideda maceraci-jos procesas. Augalinė žaliava tirpikliais apdorama kelis kartus. Tai priklauso nuo augalo rūšies ir tirpiklio. Kai tirpiklis prisisotina kvapiųjų medžiagų, jis nupilamas, kad pasišalintų drėgmės perteklius. Po to jis patenka į vakuuminį koncentratorių, kur vyksta dalinė distiliacija. Išgaravęs, rekuperuotas, po recirkuliacijos tirpiklis palieka bako dugne glitų kvapiųjų molekulių, vaškų ir pigmentų mišinį. Mišinys, gautas apdorojus džiovintus ar sausus augalus (šaknis, sėklas, samanas, balzamus, sakus, dervas), vadinamas benzoine derva. Apdorojus žiedlapius ir žiedus, gaunamas konkretas. Benzoinės dervos tiesiogiai naudojamos parfumerijai gaminti, o konkretus dar reikia papildomai apdoroti. Celiniai konkre-tai tiršti, juose yra etilo alkoholyje netirpstančių vaško ir parafino. Tam tikruose įrenginiuose konkretai daug kartų perplaunami etilo alkoholiu, kad ištirptų kvapiosios molekulės. Vaškas pašalinamas filtruojant pirmą kartą. Konkreto ir akoholio mišinys atšaldomas iki -12-15°C, po to vėl filtruojamas, kad neliktų vaško. Vaško produktai šaltyje sustingsta. Vėliau mišinys distiliuojamas žemame slėgyje. Etilo alkoholiui išgaravus, gaunamas kvapusis aliejus, kvepalai moterims kurįa profesionalai vadina absoliutu.
Tokiu būdu apdorojamos Žaliavos (apelsinai, citrinos, mandarinai…), parfumerių vadinamos hesperidais. Šių vaisių kvapieji aliejai yra jų žievės ląstelėse. Kiekvienas gali pastebėti, kad, sulenkus gabalėlį žievės, pasirodo lašelis skysčio – vandens ir kvapiojo aliejaus mišinio. Toks pat principas pasitaiko nedažnai.
