Naujas reikalavimas amerikoje buvo, kad besiregistruojantys vartotojai turėtų elektroninio pašto dėžutę, kurios adresas baigtųsi galūne „.edu”*, startavimas Amerikoje, o vėliau plėtimasis ir į kitas aukštąsias mokyklas, galutinis planas – įtraukti „bet kurią akredituotą akademinę instituciją šalyje ir tarptautiniu mastu”.
Kol dalyvavo kūrimo procese, turėjo būti nepatogu dėl fakto, kad tuo pat metu kūrė ir savo socialinį tinklalapi. Jam tikrai derėjo įspėti dėl to, ko gali tikėtis. Jis pradėjo elgtis labai nekomandiškai. Tačiau apie tai, kokia programinė įranga labiausiai tiktų bendraujant internete, jis pradėjo galvoti dar gerokai anksčiau nei susipažino. Būtent dėl to Harvard Connection jį ir sudomino . Tačiau civiliniame trijulės pateiktame ieškinyje jis kaitinamas kur kas daugiau nei vien už nemandagumą: „Autorių teisių pažeidimas, esamos ar numatomos sutarties nesilaikymas, nesąžiningi verslo ketinimai, sąmoningas kišimasis į numatytą verslo augimą, susitarimo geranoriškai ir sąžiningai bendradarbiauti nesilaikymas, apgaulė, pasitikėjimo sumenkinimas”. Ieškovai norėjo perimti visą feisbuko portalą ir atlyginti žalą, lygią jo vertei. Gan rimti kaltinimai, turint omenyje, kad tai turėjo būti tik dešimties valandų projektas, prie kurio niekada nebuvo padėjęs parašo ir negavo jokio atlygio.
Turėdamas savo idėjas susistemino, kol dirbo tačiau nepanašu, kad tarp feisbuko ir minėtojo portalo būtų panašumų, kurių dar prieš juos nebūtų kas nors panaudojęs senesnėse svetainėse ero pazintys. Tuo metu bet kurį socialinį tinkialapį veikė Friendster. Nors labai rūpėjo, kad registruotųsi tik su .edu galūne elektroninio pašto adresus turintys vartotojai, tačiau portalai Įeituose universitetuose jau prieš tai buvo pradėję panašią akciją. Jau 2001-ųjų rudenį Club Nexus vartotojais galėjo tapti tik Stenfordo universitete registruoti elektroninio pašto adresai.2004-ųjų rugsėjį, kai jie padavė į teismą, ConnectU kūrėjai teigė, kad savo portale turėjo 15 000 vartotojų iš 200 koledžų. Su pastaruoju portalu intensyviai varžėsi Tfjefacebook. ConnectU tikrai atnešė finansinės sėkmės jo kūrėjams – 2008-aisiais buvo priimtas susitarimas. Portalo kūrėjams atiteko pakankamai šlamančių, kad jie užsičiauptų – kalbama apie 20 mln. JAV dolerių bei feisbuko akcijų dalį, kuri verta mažiausiai 10 mln. Tuo metu ConnectU jau merdėjo, o dabar jo visai nebėra.
Aronas Grynspanas taip pat apkaltino jo idėjų vagyste. Savo autobiografijoje rašo, kad jis „sukūrė feisbuką, kol mokėsi Harvardo universitete”. 2008-ųjų balandį jis kreipėsi į JAV patentų ir prekinių ženklų tarnybą, kad vardas „Facebook” būtų atšauktas. Jis tvirtino, jog šio pavadinimo teisės priklauso jam, kadangi jį pradėjo vartoti keliais mėnesiais anksčiau, kurdamas pats sau atstovavo teisme. Prekinių ženklų tyrimo komisija nusprendė, kad jo kaltinimai pakankamai patikimi, jog šį atvejį tirtų išsamiau. Po kelių mėnesių už neįvardytą sumą feisbukas susitarė.
ŠIuo metu socialiniai tinklalapiai išplito visoje planetoje. Feisbukas – didžiausias jų. Retas studentas ar mokinys nesinaudoja feisbuku ar MySpace. Tokie portalai taip greitai išplito, kad jauni žmonės praktiškai neberašo elektroninių laiškų. Pradedant sixde-grees, baigiant Friendster ir feisbuku, socialiniai tinklalapiai tapo neatsiejama interneto dalimi.
