Įvairūs

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešimas: „Prokurorai pripažino – Valdas Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu, nors neatitiko reikalavimų“

2020 m. kovo 3 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aistė Gedvilienė pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą ir tirti, ar Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius Valdas Kaubrė  į pareigas paskirtas teisėtai.

Prokuratūra savo rašte Seimo narei pripažino, kad nuo 2019 m. lapkričio mėn. VMU direktoriaus pareigas einantis V. Kaubrė ne visiškai atitiko įmonės direktoriaus pareigybių konkurso sąlygas, tačiau to esą neužtenka, kad būtų ginamas viešasis interesas.

„Prokurorai pripažįsta, kad vienos didžiausių ir svarbiausių Lietuvos valstybės įmonių vadovas ne visiškai atitinka įmonės vadovui keltus reikalavimus, tačiau nemato reikalo ginti viešąjį interesą. Visuomenei jau kilo labai daug klausimų dėl galimo aukščiausio rango politikų susitarimo medžioklėje skirti į pareigas V. Kaubrę. Šis dviprasmiškas prokurorų sprendimas kelia dar daugiau klausimų: kas yra šio įtakingo urėdo gynėjai, prieš kuriuos galvą lenkia net prokurorai?“ – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė.

Dar praėjusį rudenį LRT Tyrimų skyrius pranešė, kad V. Kaubrė kartu medžioja su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika ir kitais įtakingais politikais.

A. Gedvilienė dar praėjusių metų gruodžio 4 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau netrukus gavo atsakymą, kad VMU direktorius atitiko konkurso sąlygas, nors neturi reikalaujamos ne mažesnės kaip 3 metų vadovavimo didelei patirties. Antrą kartą kreipusis į Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių gautas atsakymas, jog po atlikto tyrimo nustatyta, kad Valdas Kaubrė ne visiškai atitiko VMU direktoriaus pareigybių konkurso sąlygas – neturėjo 3 m. vadovavimo didelei įmonei patirties (vadovavimo patirtis buvo 1 m. ir 8 mėn.). Skundą tiriantis prokuroras padarė išvadą, kad „pažeidimas nesuponuoja viešojo intereso gynimo“.

Parlamentarė A. Gedvilienė su tokiu atsakymu nesutinka ir kreipimesi prašo panaikinti vasario 24 d. prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pagaliau jas taikyti – kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti VMU direktoriaus V. Kaubrės  konkurso rezultatus.

Anot A. Gedvilienės, prokuroro nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl konstitucinės pareigos ginti viešąjį interesą, kuri įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kur ši teisė suprantama kaip pareiga – nustatęs valstybinės institucijos veikloje neteisėtumo faktą prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Kartu pažymima, kad įstatymas nenumato galimybės prokurorui atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl mažareikšmiškumo ar nenustačius būtinybės.

Taip pat nurodoma, kad neegzistuoja ir nėra nurodytas nė vienas atvejis, kuriuo būtų galima pagrįsti atsisakymą taikyti visuomenės intereso gynimo priemones: prokuroras nutarime konstatuoja, jog padarytas pažeidimas – ne visiškai atitinka VMU konkurso sąlygas – nustatytas teisės akto pažeidimas, kuris laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Parlamentarė A. Gedvilienė nesutinka ir su pozicija, kad išlaikyti VMU veiklos stabilumą yra svarbiau, nei ginti viešąjį interesą – direktoriaus pareigas užima asmuo, neatitinkantis specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų, tad formuojamas precedentas, kai asmuo, neatitinkantis reikalavimų, ne tik dalyvauja, bet ir laimi konkursą bei yra viešai pripažįstamas nugalėtoju, pažeidžiant teisėtą visuomenės lūkestį, kad į nurodytą pareigybę atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai ir dar labiau menkinant asmens pasitikėjimą valstybe ir teise.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija