Gyvename pasaulyje, kurio skirtingose šalyse galima suskaičiuoti daugiau negu pusantro šimtų skirtingų valiutų, sėkmingai cirkuliuojančių rinkoje. Vienos jų dalyvauja vos kelių šimtų tūkstančių žmonių gyvenime, tuo tarpu kitas kasdien savo rankomis pačiupinėja net ne vienas milijardas žmonių. Tiesa, kiekybė ne visada kokybė. Nors Kinijos juanis ir dalyvauja didžiulėje vietinėje rinkoje, štai pasaulio finansų centruose šiai valiutai dėmesio pernelyg neskiriama. Čia valdo pagrindinės dvi valiutos – tai Jungtinių Amerikos Valstijų doleris ir Europos Sąjungos bendra valiuta euras. Pagrindiniai didieji tarptautiniai atsiskaitymai, šalių biudžeto rezervo kaupimas, paskolų išdavimas tiek tarptautiniu, tiek vietiniu mastu skirtingose valstybėse dažniausiai vyksta būtent doleriais ir eurais. Dabar, kai eurą turime ir Lietuvoje, ir patys esame arčiau finansinių centrų, galime paprasčiau ir pigiau skolintis iš tarptautinių kreditorių ir mažiau sukti galvą keliaudami po Europą dėl valiutų kursų svyravimų ir keityklų. Tačiau vis tik dar tenka.
Turbūt dažniausiai valiutų kursai aktualūs ir yra keliautojams. Neišvengiama tai yra tiems, kurie atostogauja už euro zonos ribų, o tokių – ne taip ir mažai. Tad euro kursas šalies, į kurią keliaujama, valiutos kurso atžvilgiu tikrai svarbu. Jau vien tam, kad galėtumėte su savimi pasiimti reikiamą pinigų sumą ir bent daugiau mažiau susigaudyti kainų lygyje, kai atsiskaitinėjate sau neįprasta valiuta. Tai gali būti aktualu keliaujantiems į Skandinaviją ir nagrinėjantiems Norvegijos kronos kurso pokyčius, važiuojantiems į Lenkijos pajūri ir bandant įsiminti zloto kursą ar skrendant į Didžiąją Britaniją, kurios nacionalinė valiuta svarai sterlingų taip pat gana ženkliai euro atžvilgiu, ypač pastaruoju metu. Tad keliaujantys į užsienį, už euro zonos, tikrai neišvengia būtinybės pasidomėti valiutų kursais.
Kita didelė grupė interesantų, kuriems labiau aktualus ne tiek konkretus kursas, kiek jų svyravimai – tai mėgstantys apsipirkti užsienyje. Nebūtinai fiziškai – dažnai tam pakanka ir elektroninių parduotuvių, kurios neturi prekių kainos išraiška euru. Bene populiariausia šalis tiek fiziniam, tiek internetiniam apsipirkimui tarp lietuvių yra Lenkija. Lenkijos zloto kurso svyravimai yra gana ženklūs, tad skirtingu metu perkant tą pačią prekę Lenkijoje už tą pačią kainą zlotais galima ir ženkliai permokėti, ir stipriai sutaupyti. Net savaitgaliniai važiavimai į Lenkijos pasienio miestus apsipirkti būtiniausių buities prekių ir maisto ženkliai padažnėja tuo periodu, kuomet zlotas euro atžvilgiu ženkliai nusilpsta. Natūralu – tiek pat mums atpinga ir prekės, tad sekti zloto kursą ir laukti jo pažemėjimo mėgstantiems pirkti Lenkijoje tikrai svarbu.
Na ir kita didelė grupė žmonių, kuriems valiutų kursai ir jų svyravimai yra kone kasdienybė – tai finansų pasaulio profesionalai. Vieni jų tiesiogiai gyvena iš spekuliavimų valiutų biržoje, gaudydami net nežymius kursų svyravimus ir taip užsidirbdami. Kiti, paprastai tarptautine prekybą vykdančių įmonių savininkai bei finansininkai, supranta, jog net nedideli valiutų pokyčiai metinėje įmonės apyvartoje gali stipriai atsispindėti, tad yra priversti laiku reaguoti į valiutų kursų pokyčius bei, esant reikalui, konvertuoti valiutą įmonės sąskaitoje. Ne veltui net egzistuoja įmonių draudimas dėl neigiamos valiutų kursų svyravimų įtakos. Beje, šioje grupėje esantiems finansų profesionalams dažniausiai įdomūs yra JAV dolerio ir Didžiosios Britanijos svaro kursas euro atžvilgiu. Žinoma, vykdantiems veiklą su rytų valstybėmis, domisi ir kitomis valiutomis.
Straipsnio įkvėpimo šaltinis – https://valiutos-kursas.eu
