Įvairūs

Kaip sumažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai – planas yra, bet yra ir erdvės jį tobulinti

Ilgai besitęsianti COVID-19 pandemija padidino su psichikos sveikata susijusius rizikos veiksnius ir lėmė visuomenės psichikos sveikatos pablogėjimą. Duomenys rodo, kad per pandemiją apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų. Bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, o nerimo, pykčio, liūdesio jausmai yra išaugę apie 1,5 karto, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos.

Siekdama įvertinti veiksmų, kurių imamasi ilgalaikėms neigiamoms COVID-19 pandemijos pasekmėms mažinti, planavimą ir vykdymą bei psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, Valstybės kontrolė atliko COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimą. Buvo vertinamas ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bei 2021 m. gegužę atnaujintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas (jo įgyvendinimui 2020 m. numatyta skirti 3,0 mln. Eur, 2021 m. – 11,3 mln. Eur, 2022 m. – 7,2 mln. Eur.) Pandemijos pasekmėms psichikos sveikatai mažinti per 2020 m. buvo panaudota 3,3 mln. Eur.

Esminis psichikos sveikatos gerinimo veiksnys – psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kuris dar nėra pakankamas. Pandemijos metu apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., lyginant su 2019 m. Paslaugų laukimo eilės pas suaugusiųjų psichiatrą ir medicinos psichologą išliko tokios pačios, kaip per priešpandeminį laikotarpį, o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo 23 proc. Tiek suaugę, tiek vaikai psichikos sveikatos paslaugų dažnai turi laukti ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nors būtent toks maksimalus terminas numatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

Susirūpinimą kelia tai, kad gyventojų informavimui apie galimą psichologinę pagalbą skiriama per mažai dėmesio. Apklausos rezultatai parodė, kad 65,7 proc. respondentų neturėjo žinių apie psichologinę pagalbą pandemijos laikotarpiu; 55 proc. apklaustų gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti Psichikos sveikatos centre, o 69 proc. nežino, kad tokias paslaugas teikia savivaldybės visuomenės sveikatos biurai. Laiku neskiriant pakankamo dėmesio informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes, gyventojai neskatinami kreiptis į specialistus esant poreikiui ir tai gali lemti sunkesnių psichikos ligų atsiradimą ir didinti naštą sveikatos sektoriui.

Valstybės kontrolė ragina atkreipti dėmesį į tai, jog pandemijos metu, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Tai rodo ir dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugusi savižudybių tema, skambinant į „Vaikų liniją“. Plane į jaunimą orientuota tik viena priemonė, kuri susijusi su jaunimo švietimu, o tikslinių pagalbos priemonių vaikams apimtys itin mažos.

„Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau dar trūksta tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų planavimo – ne visoms priemonėms numatytos įgyvendinimui reikalingos lėšos. Taisytina ir tai, kad plane veiklos rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne į rezultatą. Dėl šios priežasties ateityje nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai bei užtikrinti, kad į planą būtų įtrauktos paveikiausios priemonės“, – teigė vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Akvilė Kernagė.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui. Įgyvendinus Valstybės kontrolės ankstesnių auditų ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl paslaugų prieinamumo gerinimo, laukimo eilių valdymo ir specialistų trūkumo, pagerėtų psichikos sveikatos situacija.

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė