Nors apie ekologiškos statybos idėjas Lietuvoje kalbama jau kelis dešimtmečius, vis dėlto draugiškų aplinkai pastatų mūsų šalyje beveik nėra. Apie naujus statybų projektus šiuo metu taip pat nekalbama. Nors vis daugiau rinkos dalyvių tvirtina, kad žaliosios idėjos yra netolima mūsų ateitis, šiandien link sveikesnio ir švaresnio pasaulio judame nedrąsiais žingsniais.
Graži idėja statyti ekologiškus namus, kuriuose bus kaupiama Saulės šviesos energija ir panaudojamas lietaus vanduo, džiugina ne vieno širdį, tačiau tokioms statyboms šiandien trukdo techninės projektų įgyvendinimo galimybės ir gana skirtingas žmonių požiūris į ekologiją. Vieni gyventojai įsitikinę, kad ekologišku namu galime vadinti tik tokį pastatą, kuris yra sukurtas iš gamtai draugiškų produktų, kiti mano, kad ekologiškos statybos projektui pakanka tam tikrų aplinkai nekenksmingų medžiagų. Be to, planuojant ekologinius namus ar jų kvartalus, būtina atsižvelgti ir į darnų konkrečios teritorijos planavimą bei integralumą, natūralaus gamtinio paveldo išsaugojimą bei aplinkos apsaugą. Negalima paneigti ir to, kad daugelis nuosavų ar daugiabučių namų statytojų bei investuotojų pabrėžia ekologines pastato savybes vien tam, kad pritrauktų didesnį potencialių klientų skaičių, deja, paprastai tokiais atvejais sunku pasakyti, kiek yra ekologiška konkrečiam pastatui panaudota medžiaga. Iš tiesų šita problema grąžina prie pirminio nesutarimo – kas vienam atrodo ekologiška, kitam gali sietis su žalinga ir kenksminga pramone.
Nekilnojamojo turto specialistai įsitikinę, kad švariojo būsto idėja laikui bėgant Lietuvoje populiarės. Susidomėjimas ekologiškais produktais mūsų šalyje nuolatos auga. Savaime suprantama, vis daugiau gyventojų pageidauja gyventi ir ekologiškoje aplinkoje. Šiuo metu vis daugiau žmonių buriasi į bendruomenes, kuriose keičiasi aktualia informacija ir bando surasti efektyviausius aplinkai draugiško namo statybos būdus – ekologiški namai pamažu stiebiasi pavieniuose sklypuose. Niekas neabejoja, kad ši tendencija laikui bėgant tik didės.
Statybinių medžiagų gamintojai ir pardavėjai tvirtina matantys aiškų klientų susidomėjimą ekologiniais produktais: klijais, dažais, skiedikliais ir t. t. Deja, dažniausiai tokių produktų kainos neatitinka mūsų galimybių. Tiesa, vis daugiau statybos įmonių siūlo gana konkurencingas ekologinių gaminių kainas, tačiau tokie atvejai vis dar gana reti. Net ir negalėdami įpirkti brangiųjų medžiagų, žmonės vis aktyviau domisi apie aplinkai draugiškų statybinių medžiagų savybes ir jų panaudojimo galimybes. Jei pirkėjų entuziazmas neišblės, galime tikėtis, kad ekologiškų gaminių kainos kris, kadangi tokios produkcijos pasiūla stipriai išaugs.
Ekologiškų statybinių medžiagų paklausa nėra didelė dar ir dėl to, kad lietuviai bijo išbandyti naujus ir laiko nepatikrintus gaminius. Tai lemia sustabarėjęs požiūris ir informacijos stoka. Džiugu tai, kad šiandien daugelis įmonių, siekdamos padėti klientams apsispręsti, noriai informuoja apie ekologiškus gaminius. Kai kurios net išskiria atskiras lentynas ar skyrius, kuriuose parduodami vien tik aplinkai draugiški produktai. Tiesa, domėjimasis ekologija tiesiogiai priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Didmiesčiuose gyvenantys žmonės ekologiniais produktais domisi daug dažniau nei mažesnių miestelių gyventojai. Negalima paneigti ir to fakto, kad didmiesčių gyventojai gali pasigirti didesnėmis pajamomis, todėl ir ekologiškos medžiagos jiems yra lengviau įperkamos.