Įvairūs

Valstybės kontrolė: siekiant neperkaitinti ekonomikos turi būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politika

Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, įvertino ir tvirtina rugsėjo 10 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti. Išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindinė grėsmė ekonomikos raidai yra tolesnė pandemijos eiga.

Lietuvos ūkio raida 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo veržli. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šalies realusis BVP padidėjo 4,7 proc. Ekonomikos augimą labiausiai didino investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Ekonominių rodiklių gerėjimą lėmė ir palyginamosios bazės efektas: šalies ekonomikos nebevaržė griežti karantino ribojimai, kurie galiojo prieš metus.

„Didindamas skolą 2020 m. valdžios sektorius skatino ekonomiką, kai privačiame sektoriuje traukėsi nefinansinių įmonių paskolų portfelis, augo taupymas, mažėjo namų ūkių vartojimas ir jų paskolų portfelis augo lėčiau nei 2019 m. Šiais metais stebima atvirkštinė tendencija: vidaus paklausa skatinama privataus sektoriaus ir augančio kreditavimo, o fiskalinė politika – neutrali. Siekiant neperkaitinti ekonomikos turėtų būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politika“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad, esant stipriai vidaus paklausai, Lietuvos realiojo BVP augimas 2021 m. sieks 4,3 proc., o 2022 m. lėtės iki 4,0 proc. Numatoma, kad namų ūkių vartojimas ir įsibėgėjančios investicijos labiausiai skatins ekonomikos augimą. Sparčiau nei eksportas augantis importas lems neigiamą grynojo eksporto įtaką ekonomikos raidai 2021–2024 metais.

Pažymima, kad vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su infliacija ir darbo rinkos iššūkiais. 2021 m. 1–8 mėn. infliacija siekė 2,6 proc., tačiau nuo 2020 m. infliacijos dinamika stipriai veikiama energetinių išteklių kainų. Gali būti, kad dėl šios priežasties infliacija bus trumpalaikė. Tačiau išlieka rizika, kad, užsitęsus tiekimo grandžių trikdžiams ir kylant infliacijos lūkesčiams, kainų augimas gali būti spartesnis nei projektuojama. Išlieka ir iššūkiai, susiję su darbo rinka: laisvų darbo vietų rekordiškai daug, bet nedarbo lygis ir užimtųjų skaičius negrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. trečiojo ketvirčio prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, viršys 2017–2019 m. vidutinį lygį.

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė