Įvairūs

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės pranešimas: „Pokyčiai dėl aplinkos ir paslaugų prieinamumo žmonėms su negalia pritaikymo vyksta per lėtai“

2021 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiandien Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos (toliau – Komisija) posėdyje buvo svarstomas klausimas „Memorandumo dėl mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymo negalią turintiems žmonėms įgyvendinimas“ (toliau – Memorandumas).

Komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pažymi, kad praėjus daugiau nei metams nuo Memorandumo pasirašymo, konstatuoti, jog turime žadėtų žmonėms su negalia pritaikyti  60 švietimo ir 60 sveikatos priežiūros įstaigų, negalima. Nors ir džiugina tai, kad savivaldybės skiria lėšų aplinkos pritaikymui nepaisant sudėtingos situacijos dėl COVID-19 pandemijos, visgi tenka konstatuoti, kad aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra fragmentiškas, visavertiškos aplinkos taip ir nesukuriant.

Komisijos posėdyje dalyvavo vienos iš Memorandumą pasirašiusių organizacijų – Lietuvos negalios organizacijų forumo (toliau – LNF) – atstovė LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė. Ji pažymėjo, kad prieinamumas neapsiriboja tik fizine aplinka – prieinamos turi būti ne tik erdvės, bet ir paslaugos bei informacija. Švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumas nėra tik atsitiktiniai nepatogumai – tai sisteminė diskriminacija. Dėl neprieinamos aplinkos ar nepritaikytų paslaugų žmonės su negalia netenka galimybės mokytis su visais, gauti kokybišką išsilavinimą ir kvalifikuotą darbą – tai žmonių su negalia stūmimas į visokeriopą atskirtį – emocinę, fizinę, finansinę.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pristatė Memorandumo įgyvendinimo savivaldybėse rezultatus. Atsakymus dėl Memorandumo įgyvendinimo pateikė 39 savivaldybės iš 60.

Komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė pažymi, kad yra neaišku, koks konkrečiai subjektas yra atsakingas už Memorandumo tikslų įgyvendinimą. Komisija kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu sudaryti tikslius pritaikomų įstaigų sąrašus 2021 metams, apibrėžti, kokių konkrečių veiksmų imsis centrinės ir vietinės valdžios institucijos, akcentuojant tai, kad dėl planuojamų veiksmų bei kriterijų valstybės ir vietinės valdžios institucijos turėtų konsultuotis su neįgaliųjų interesus atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Komisijos posėdyje svarstant išklausant memorandumo įgyvendinimo ataskaitą išryškėjo dar viena problema – kompetencijų centro nebuvimas Lietuvoje. Toks centras turėtų konsultuoti  tiek centrinės, tiek vietos valdžios institucijas, tiek visus kitus dėl kriterijų, kas yra gerai pritaikyta aplinka ir paslaugos žmonėms su negalia. Toks centras, kuris nustatytų sertifikavimo ir konsultacijų sistemą, turėtų atsirasti arba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba prie Neįgaliųjų reikalų departamento.

Komisijos pirmininkė taip pat pažymi, jog nepaisant to, kad daug kalbama apie fizinį aplinkos prieinamumą, paslaugų prieinamumas yra pamirštas. Nekalbama apie specialistų paslaugas, specialiojo ugdymo priemones, alternatyvią komunikaciją ir kitas lygiavertiškai svarbias paslaugas. Taip pat nėra informacijos apie už konkrečias sritis atsakingus subjektus. Pažymėtina, kad ministerijos turėtų į biudžeto planavimą įtraukti Memorandumo įgyvendinimą kaip savarankišką priemonę, su jai konkrečiai skiriamomis lėšomis.

Komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, ministerijas ir Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu paskirti Memorandumo tikslų įgyvendinimo koordinatorius, aiškaus ir konkretaus plano kitiems metams sudarymą, rinkti informaciją iš savivaldybių, kad visi, surėmę pečius, padarytume tikrą proveržį.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija