Įvairūs

Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Į istoriją dėl Tauragės rajone esančio ežero privatizavimo turės įsikišti prokuratūra“

2021 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Po Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Seime Lino Jonausko rašto dėl galimai nelegaliai privatizuoto Tauragės rajone esančio Bevardžio ežero, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į prokuratūrą.

Nacionalinė žemės tarnyba tokį sprendimą priėmė atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad asmeniui nuosavybės teisės, perduodant lygiavertį vandens telkinio plotą (Bevardį ežerą) už žemę po nacionalizacijos aplietą vandeniu ir priskirtą valstybės išperkamai, atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pasak Seimo nario L. Jonausko, pastaruoju metu į jį dažnai kreipiasi žmonės, negalėdami  patekti ilsėtis, žvejoti ir kitaip leisti laisvalaikį prie vandens telkinių.

„Šiuo konkrečiu atveju Tauragės rajono gyventojai kreipėsi į mane dėl neaiškių aplinkybių, kai viešos paskirties vandens telkinys staiga tapo privatus ir gyventojai prarado galimybę ilsėtis ir leisti laiką šalia šio ežero. Jau dabar iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų duomenų aiškėja, kad ežero privatizavimas buvo įvykdytas pažeidžiant teisės aktus. Tikiuosi, situacija bus išsispęsta ir gyventojai vėl galės ilsėtis prie ežero“, – teigė L. Jonauskas.

Pasak parlamentaro, ne mažesnį visuomenės nepasitenkinimą kelia ir vis dar egzistuojanti praktika, kai nelegaliai užtveriamos ir valstybinių vandens telkinių prieigos.

L. Jonauskas šiais metais įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso taisas, kuriomis už tokį pažeidimą baudos didėtų 20 kartų.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5–25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus“, – sakė L. Jonauskas.

Priėmus Seimo nario siūlomas pataisas, už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą grėstų nuo 300 iki 600 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų bauda.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija