2023 m. spalio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Kasmet pakomitetyje vykdoma parlamentinė ataskaitos „Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas“ kontrolė prasidėjo Valstybės kontrolės Informacinio technologijų audito departamento vadovo Marko Marcinkevičiaus pristatymu. M. Marcinkevičius teigė, kad nors pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų aspektą Lietuva užima 10 vietą iš 27-ių, situacija nebūtinai yra tokia gera. Audito rezultatai parodė, kad neužtikrinama, jog visuomenei būtų teigiamos kokybiškos elektroninės paslaugos, nors 2014–2020 metais iš Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės programos panaudota tik kiek daugiau nei 72 proc. skirtų lėšų. Taip pat pabrėžta, kad kas 5 institucija per 10 metų nesugebėjo įgyvendinti 2 lygio paslaugų teikimo elektroniniu būdu (tai reikštų galimybę iš el. erdvės atsisiųsti reikalingą el. formą). Visgi paminėtina, kad, kalbant apie elektroninių valdžios vartų patogumą, tik 1,3 proc. gyventojų pateikė savo vertinimus – tai apsunkina galimybes įvertinti šios sistemos patogumą vartotojams.
Pabrėžtina, kad 2021–2030 m. laikotarpiu yra numatyta skirti 238 mln. eurų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmeninimo projektams. 2014–2020 metais ši suma siekė kiek daugiau nei 90 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina po pristatymo teigė, kad situacija nėra tokia dramatiška. Anot jos, kai kurie projektai, kurie buvo pradėti 2014–2020 m. laikotarpiu, vis dar vykdomi ir jie kol kas negali būti vertinami praeities perspektyvoje. Viceministrė pabrėžė, kad nuo šios Vyriausybės darbo pradžios iškeltas tikslas – kokybiškas paraiškų įgyvendinimas ir tikslingiausias paramos skyrimas.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Arminas Rakauskas minėjo, kad nors Valstybės kontrolės ataskaitos pristatyme nebuvo paminėta, tačiau net 86 proc. gyventojų yra patenkinti el. valdžios paslaugomis. Taip pat pabrėžta, kad e.Government benchmark reitinge (kuriame skaičiuojamas elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas gyventojams) Lietuva užima, aukštą – 7 – vietą iš 35 valstybių. A. Rakauskas pabrėžė, kad pokytis vyksta ir, nepaisant mažo gyventojų atsakomumo, vertinant puslapių patogumą, vis tiek yra veikiama siekiant užtikrinti geresnį el. valdžios puslapio dizainą.
Pakomitečio pirmininkas A. Kupčinskas reziumuodamas posėdį pažymėjo: „Nors matome pažangą, visgi norėtųsi geresnių rezultatų šioje srityje. Reikia pripažinti, kad tai – ir mažų savivaldybių problema, kai trūksta specialistų, todėl tik kooperacija čia gali išgelbėti. Kita vertus, yra žmonių kategorija, kuri vis tiek eis į savivaldybę paslaugas gauti tiesiogiai. Ir nors pandemija paskatino skaitmeninių paslaugų didelį augimą, ateityje išliks žmonių grupė, kuri norės gauti paslaugas tiesiogiai savivaldybėje.“
A. Kupčinskas taip pat pabrėžė skaitmeninių paslaugų plėtros svarbą elektroninės demokratijos kontekste: „Norisi patogumo ir sistemiškumo bent jau seniūnaičių rinkimuose ar vietos gyventojų apklausose. Elektroninė demokratija labai skirtinga visur, trūksta bendro požiūrio, vieningos sistemos, todėl Elektroninės valdžios vartuose reikėtų numatyti elektroninės demokratijos funkcijas, ne vien administracines paslaugas.“
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
