Įvairūs

Prie stalo su Vasario 16-osios signatarais: ar žinote, kam neatsispirtų Jonas Basanavičius?

Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos jau praėjo daugiau nei šimtmetis, o mums vis labiau knieti sužinoti, ne tik to meto politinį kontekstą ir aplinkybes, kas ir kaip pasirašė Nepriklausomybės aktą, bet ir tai, ką valgyti mėgo signatarai, kas jiems buvo gardžiausia ar kokie buvo jų šeimose tradiciniai pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Pasak knygų autorės ir gidės Anželikos Laužikienės, apie tokius kasdienius, rodos, nereikšmingus dalykus, sunku surasti informacijos, nes mažai kas apie tai savo atsiminimuose užrašė. Tik retas iš tais laikais valstybę kūrusių žmonių pamini ir savo mėgstamus valgius. Kaip to meto įpročiai atrodo šių dienų kontekste, remdamasis savo duomenimis, palygina ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“.

Praėjusio amžiaus gastronomija besidominti A. Laužikienė pasakoja, kad dr. Jonas Basanavičius nemažai metų praleido užsienyje, tad buvo paragavęs ne tik lietuviškų valgių. Be to, pagal to meto atsiminimus jis, būdamas gydytojas ir saugodamas sveikatą, kruopščiai rinkosi ką valgyti ir ko ne. Taigi, galima sakyti, kad ir šiandien mitybos klausimais rastume apie ką padiskutuoti su XIX a. viduryje gimusiu mokslininku.

„Mums jau žinoma, kad patriarchas vengė kavinių ir pasilinksminimų, nerūkė ir buvo abstinentas. Negėrė net kavos, nes nuo jos jam prasidėdavo širdies negalavimai. Jo dukterėčia Konstancija rašė, kad dėdė tėviškėje keldavosi apie 7 ryto, pusryčiaudavo tik po valandos ir valgydavo kiaušinius, gerdavo arbatą ir atskirai dar stiklinę pieno. Vakarienei – tik arbata su pienu. Tačiau yra žinoma, kad gyvendamas Vilniuje, Niškovskio viešbutyje, jis apie 16 valandą mėgdavo pasikviesti svečių arbatėlei ir juos vaišindavo savo mėgiamomis „hamburkomis“. Taip vadino per pusę perpjautas ir sviestu bei sūriu pagardintas bandeles. Taigi pajuokaujant galima sakyti, kad Jonas Basanavičius yra „hamburgerių“ arba sūrainių valgymo Lietuvoje pradininkas“, – šypsosi ekskursijas po istorines Vilniaus gastronomines vietas vedanti A. Laužikienė.

Tuo metu Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė pastebi, kad mūsų laikais tautos patriarchas iš tiesų turėtų iš ko rinktis rūpindamasis sveika mityba ir ruošdamas savo mėgstamas „hamburkas“ – tiek iš bandelių, tiek sūrių asortimento.

„Ar atkreipėte dėmesį, kada paskutinį kartą pirkote didelę sūrio galvą? Tobulomis riekelėmis, kurios iš karto gali keliauti ant duonos, supjaustyti fermentiniai sūriai jau tapo tokia mūsų kasdienybės dalimi, kad tikriausiai negalime įsivaizduoti, jog galėtų būti kitaip“, – pastebi E. Dapkienė, kuri pažymi, kad kasmet pirkėjai vis daugiau nuperka ir tradicinio lietuviško varškės sūrio, o ir bandelės vis dažniau kepamos iš įvairių miltų, ne tik kvietinių, tad galima rasti sveikesnių alternatyvų.

Gausios Vileišių šeimos vaišės

Kito signataro, teisininko Jono Vileišio, anot A. Laužikienės, stalas buvo kur kas gausesnis – ant jo netrūko nei dešrų, nei pyragų.

„Iš Pasvalio derlingų žemių kilusiam ir, kaip sakė, jo žmona Ona Vileišienė „ant blynelių“ išaugusiam vaikui, nei  gardaus maisto nei meilės netrūko. Gal todėl ir jo šeimoje maistas, vaišės ir svečiai buvo labai svarbūs“, – sako ji, pridurianti, kad tai savo atsiminimų knygoje „Tolimi vaizdai“ aprašo jo dukra Rita Vileišytė, kuri detaliai išvardija, ką per kokias šventes šeimoje valgydavo ir ką mėgdavo tėvelis.

Taigi, J. Vileišio tradiciniai pusryčiai būdavo kur kas gausesni, nei J. Basanavičiaus: avižinė košė, kiaušiniai, duona su sūriu ir dešra, bandelės. Beje, kaip rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys, būtent avižinė košė iki šiol yra populiariausias pirkėjų pasirinkimas.

Nors kiti namiškiai gėrė arbatą, vaikai – kakavą, pats J. Vileišis mėgo kavą.

„Tačiau ji buvo labai brangi, todėl tikra kava pasivaišindavo tik per šventes ar atvykus svečiams, o kasdien gerdavo kavos pakaitalą „Haag“, kuri buvo gaminama iš miežių. Vakarienė būdavo irgi gana soti: rūgštus pienas su bulvėmis, kepta žuvis ar kokia „lengva“ mėsa, kartais grybai. Būtinai arbata. Šeima  dar labai mėgo „šaltanosius“ – virtinukus su mėlynėmis, bet juos daugiau ragaudavo vasarą. Na, o švenčiu metu stalas buvo ypač puošnus ir gausus, nes iš Molėtų rajone turėto Girsteitiškio dvarelio, atsigabendavo puikiausių dešrų ir vyniotinių, rūkytos kiaulienos nugarinių, žąsų ir ančių. Ant stalo stovėdavo krepšiai pilni bandelių su lašinukais, pyragų, raguolių ir net sočioji šventinė „boba“ bei šakotis, kurį tuo metu vadino „baumkuchenu“. Viską gamino savo virtuvėje“, – signataro dukros atsiminimais dalijasi A. Laužikienė.

Kavą mėgęs J. Vileišis, matyt, nudžiugtų pamatęs, kaip per tiek metų mūsų šalyje sustiprėjo kavos kultūra ir kad ne jos pakaitalų reikia ieškoti, o didesnis rūpestis, kaip išsirinkti iš tiek rūšių. Kaip rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys, populiariausias pirkėjų pasirinkimas – malta kava, antroje vietoje – sovietmečiu įsitvirtinusi tirpi kava. Na, o šių laikų pirkėjų poreikius atliepia sparčiai augantys kavos kapsulių pardavimai.

„Jono Vileišio šeimos stalą nuklojusios dešros, vyniotiniai ir kiti rūkyti gaminiai atkeliavo ir iki mūsų laikų. Akivaizdu, kad šios gastronominės tradicijos yra itin tvirtos, – sako E. Dapkienė. – Tiesa, jei šiais laikais reiktų sukurti panašų šventinį stalą, tradicinius raguolius tikriausiai pakeistų įvairūs prancūziški kepiniai, kurie yra vieni populiariausių mūsų parduotuvėse. Nors jiems mažai nusileidžia ir jau minėtos bandelės su lašinukais – šios ne vienerius metus yra bandelių TOP dešimtuke.“

Tautos žadintojas negalėjo atsispirti vienam produktui

Nors tautos žadintojas  ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo dienos nesulaukė ir netapo signataru, tačiau gero maisto mėgėju jį tikrai galima būtų pavadinti.

„Savo laiškuose seseriai jis prisipažįsta, kad „niekad neatmintum apie ką rašysiu, taigi tiesiog pasakysiu, kad apie karkutes“, – pažymi A. Laužikienė.

Nustebote, kad V. Kudirkos mėgstamiausias patiekalas – rūkyta, troškinta karka su krienais?

„Tikrai netikėta, – teigia A. Laužikienė, –  bet pats jis  1898 metų laiške prisipažįsta, kad ilgai sergant nusibodo „be atmainos valgyti vien jautieną ir kopūstus“. Savo sesers Jonieškutės prašo: „ Tegu juos siunčia, aš laukiu ir tarkuoju krienus…“ Būtent šio skanėsto prisišveitęs nusilpęs ligonis tikėjosi, kaip jis pats rašo,  sulaukti pavasario, o gal ir vasaros…“

Kita vertus, toks V. Kudirkos valgis neturėtų stebinti ir šiandien, mat karkų populiarumas pastaruosius kelerius metus tik auga.

„Panašu, kad maisto tendencijos sukasi ratu, o gal kai kurie maisto produktai yra įaugę į mūsų kultūrą. 2021 metais karkų pardavimai išaugo daugiau nei 70 proc., šių metų sausį jų taip pat jau nupirkta net 42 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausios karkos varžybas laimi marinuota lietuviškos kiaulienos karka, kurią įsigijus belieka pašauti į orkaitę ir po valandos jau turėsite šventinio stalo vertą patiekalą“, – sako E. Dapkienė, kviečianti švęsti Vasario 16-ąją švęsti palaikant mūsų šalies augintojus ir gamintojus.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
Prie stalo su Vasario 16-osios signatarais: ar žinote, kam neatsispirtų Jonas Basanavičius?