Žmonijai laikas rūpėjo nuo neatmenamų laikų. Jis mums rūpėjo jau tada, kai vos skyrėmės nuo beždžionių. Taip yra todėl, kad laikas ir jo sekimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų išgyvenimu. Jau pirmykštės visuomenės pradėjo sekti laiką, o tai padaryti joms padėdavo saulės ir mėnulio judėjimai. Vėliau atsirado kalendoriai, taip pradėdami sudėtingesnį laiko – metų ir dienų sekimą.
Pirmieji žinomi rasti kalendoriai yra iš bronzos amžiaus, jų atsiradimas senovės artimuosiuose rytuose – šumerų ir Egipto regionuose yra siejamas su rašto atsiradimu. Geležies amžiaus laikotarpio kalendorių yra atrasta dar daugiau, jie įprastai sudaryti Babilono kalendoriaus pagrindu, tokie yra persų ir net hebrajų kalendoriai.
Kalbant apie kalendoriaus istoriją yra būtina paminėti helenistinės Graikijos kalendorių. Dėl didžiulės helenistinės kultūros įtakos savo kaimynams, senasis graikų kalendorius davė pamatus hinduistų ir romėnų kalendoriams.
Pirmieji kalendoriai buvo labiau priklausomi nuo mėnulio nei nuo žemės apsisukimo aplink saulę. Buvo būtinas mėnulio stebėjimas, o taip pat buvo pridedami mėnesiai su daugiau dienų arba dienos nepriskirtos jokiems mėnesiams, kad metai išlaikytų tą patį dienų skaičių.
Kitas kalendorius, kurį taip pat vertėtų paminėti yra islamiškasis kalendorius, kuris buvo priklausomas nuo mėnulio ir saulės santykio, kintančio besikeičiant sezonams.
Didžiosios reformos
Pirmąją rimtą kalendoriaus reformą įvykdė Julijus Cezaris, 45 m. prieš mūsų erą. Jis įsakė įvesti algoritmą, kurio pagalba buvo atsisakyta mėnulio stebėjimo ir mėnesiai nebepriklausė nuo jaunaties. Kita įvesta naujovė buvo kas ketverius metus atsirandanti keliamoji diena.
Antroji ir iki šiol galiojanti reforma yra Gregorijaus kalendoriaus reforma, įvesta 1582 m. Ji buvo įvesta stebint pasikeitimą tarp Julijaus kalendoriaus ir saulės metų.
Verta paminėti, kad buvo daugiau nei vienas bandymas pakeisti nusistovėjusią tvarką ir įvesti dar vieną naują kalendoriaus reformą. Tai buvo „pasaulio kalendorius“, „internacionalinis fiksuotas kalendorius“ ir ne toks senas „Hanky-Henry nuolatinis kalendorius“, tačiau visi šie siūlymai buvo atmesti. Šios idėjos nesusilaukia palaikymo todėl, kad naujo kalendoriaus ir naujas laiko skaičiavimas gąsdina žmones – jie nenori prarasti tęstinumo jausmo. Juolab, pakeitus kalendoriaus skaičiavimą padariniai būtų daug labiau juntami, nei vasaros laiko persukimas į žiemos laiką.
