Įvairūs

Didžiausi pavojai dirbant grandininiu pjūklu: ekspertai pataria, kaip nuo jų apsisaugoti

Grandininiai pjūklai yra ne tik dažnai naudojami, bet ir vadinami vienais pavojingiausių įrankių. Nors palyginti su pjūklų naudojimo dažnumu traumų atvejų nėra daug, jos neretai būna sudėtingos ar net pavojingos. Ekspertų teigimu, traumos dažniausiai nutinka dėl nepatyrimo arba techniškai netvarkingo grandininio pjūklo.

„Traumų pasitaiko ir tarp profesionalų, tačiau didžiausią dalį jų patiria naujokai, kurie pjūklo nelaikę rankose, neturi nei patirties, nei teorinių žinių. Kitas atvejis – įgūdžių pervertinimas, kai žmogus sako, kad daug metų dirba su pjūklu, jam viskas aišku ir nieko nutikti negali. Taip pat traumų riziką labai padidina techniškai netvarkingi ar apsauginių elementų neturintys pjūklai. Dar vienas faktorius yra apsvaigimas – tiek alkoholio, tiek psichotropinių medžiagų vartojimas yra nesuderinami su darbu grandininiu pjūklu ir gali pakišti koją net patyrusiam naudotojui“, – vardija arboristas Artūras Žilinskas.

Nepjaunate – sustabdykite grandinę

Dažniausiai pasitaikantis sužalojimas, kurį gali sukelti grandininis pjūklas, yra plėštinės žaizdos. Jos sunkiai gyja, nes pjūvis būna nelygus. Dažniausiai sužalojamos blauzdos, o jei dirbama su atvira avalyne ar basomis, gali nukentėti kojų pirštai. „Husqvarna“ ekspertas Simas Bairašauskas sako, kad dirbant pjūklu reikėtų avėti tvirtus, uždarus, o geriausia – specialius batus su apsaugomis, vilkėti apsauginius drabužius, kurie yra išbandyti ir atitinka tarptautinių standartų reikalavimus.

„Dirbant su grandininiu pjūklu, rekomenduojama dėvėti apsaugines kelnes, o dirbant miške būtinas ir šalmas“, – pabrėžia jis.

A. Žilinskas sako, kad dirbant pjūklu, svarbu jį laikyti labai tvirtai, abiem rankomis, kuo arčiau kūno. Kartais žmonės, bijodami pjūklo, pjauna ištiestomis rankomis, tačiau tai tik padidina traumos tikimybę, nes pjūklas laikomas ne taip stabiliai ir jį sunkiau suvaldyti. Svarbi ir stovėsena – keliai turi būti sulenkti, o nugara tiesi, jokiu būdu ne atvirkščiai.

„Labai dažna ir pavojinga klaida yra ta, kad tarp pjovimų žmonės nesustabdo pjūklo grandinės ir nešiojasi įrankį su besisukančia grandine. Jei baigėte darbą vienoje vietoje ir pereinate į kitą, įjunkite grandinės stabdį arba visai išjunkite pjūklo variklį. Nešiojant pjūklą su veikiančia grandine iki nelaimės trūksta tik vieno neatsargaus judesio“, – įspėja jis.

Susiruošus pjauti medį, A. Žilinskas pataria pirmiausia, ypač jei neturima patirties, pasikonsultuoti su pjūklo pardavėjais ar specialistais, atidžiai perskaityti prie pjūklo pridėtą naudotojo vadovą, taip pat galima išklausyti trumpus kelių valandų mokymus.

Aplink pjaunamą medį pirmiausia reikėtų išsipjauti krūmokšnius, jei tokių yra, kad būtų galimybė greitai ir saugiai pasitraukti nuo virstančio medžio. Reikėtų įvertinti vėjo kryptį, ar ji palanki, taip pat medžio pakrypimą, koks jo laipsnis, nes gali prireikti papildomų įrankių. Jei medis tiesus – svarbiausia nesistengti nupjauti jo vienu pjūviu, nes kamienas gali išplyšti, o atplaišos sužaloti. Taip pat svarbu pažiūrėti, kad netoliese nebūtų elektros laidų, kitų objektų, ant kurių galėtų užvirsti medis.

Arboristas primena pasitikrinti ir pjūklo grandinės aštrumą, kad nereikėtų medžio ilgai „zulinti“. Taip pat įsitikinti, kad degalų bakas yra pilnas ir degalai nesibaigs įpusėjus darbui, nes gali staiga pakilti vėjas ar pusiau įpjautas medis išlūžti dėl kitų priežasčių.

Saugumo sumetimais nepatartina dirbti vienam, geriau, kad šalia būtų kitas žmogus, kuris nuo pjaunančiojo laikytųsi 3–5 metrų atstumu. Jei žmogus dirba vienas, jis turėtų kam nors pasakyti, kur ketina dirbti, ir visada su savimi turėti įkrautą mobilųjį telefoną.

Veikia netikėtos jėgos

A. Žilinskas sako, jog pjaunant medieną grandininius pjūklus gali paveikti trys netikėtos jėgos: įtraukimo (angl. pull-in), stūmimo (angl. pushback) ir atmetimo (angl. kickback). Įtraukimo jėga įtraukia pjovimo juostą į medieną, paprastai tai nutinka, jei pjūklas veikia žemomis apsukomis. Stūmimo jėga kyla rąstą pradedant pjauti ne iš viršaus, o iš apačios, ir, kai galios mažai, gali atstumti pjūklą nuo rąsto. Šios jėgos žmogui nepavojingos, jos dažniausiai tik trumpam sutrikdo darbą.

„Pavojingiausias yra atmetimas, nes tuomet pjūklas staigiai atšoka, gali pataikyti į krūtinę ar veidą ir sužaloti. Ši jėga atsiranda pjaunant priekine viršutine juostos dalimi, tad pradėti pjauti reikia arčiau korpuso esančia dalimi. Atmetimą gali sukelti ir pjovimas maža galia. Paprastai tokią klaidą daro naujokai, manantys, kad saugiau pjauti iš lėto“, – aiškina ekspertas.

Visgi, kartais atmetimo jėga kyla ir pjūklui dirbant visu pajėgumu. Arboristas atkreipia dėmesį, kad kuo apsukos didesnės, tuo didesnė bus ir atmetimo jėga. Geriausia visada susikoncentruoti į darbą ir numatyti galimas jėgas, kad joms nutikus pjūklą būtų lengviau suvaldyti.

Pašnekovas sako pastebintis, kad žmonės mėgsta pjauti rąstus vienas ant kito sumestus į krūvą ant žemės. Taip pjaunant labai svarbu stebėti, kad būtų pjaunamas tik vienas rąstas ir nepasipainiotų kiti, nes juostai „pagavus“ kitą rastą taip pat aktyvuojama atmetimo jėga. Geriausia rąstus pjauti pasidėjus ant specialių pakylų, taip vadinamų „ožių“.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose grandininiuose pjūkluose apsaugai nuo atmetimo jėgos paprastai yra integruota speciali funkcija, kai, vos tokiai jėgai atsiradus ir pjūklui šoktelėjus, įsijungia grandinės stabdis.  

Įsitikinti, kad apsauginės funkcijos veikia

„Husqvarna“ ekspertas S. Bairašauskas teigia, kad patikimi grandininių pjūklų gamintojai daug investuoja į naudotoją apsaugančius sprendimus, tad kokybiški grandininiai pjūklai turi privalomas apsaugines funkcijas. Viena tokių – grandinės stabdymo apsauga, taip pat dviguba stabdžių sistema „Trio Brake“, kuri pasižymi tuo, kad grandinė gali būti sustabdyta tiek kairės, tiek dešinės rankos laikymo vietose esančiomis svirtimis.

„Lengvai pasiekiami stabdžio valdikliai leidžia nedelsiant sustabdyti grandinę, tad tokia dviguba apsauga mėgėjams ar naujokams tikrai naudinga ir reikalinga. Grandininiuose pjūkluose yra ir daugiau saugumo funkcijų, apie kurias reikia žinoti ir jomis naudotis. Tiesa, jos turi būti reguliariai tikrinamos, nes jei saugos funkcijos tinkamai neveikia, jos ir neapsaugos. Pavyzdžiui, jei pjūklas techniškai netvarkingas, grandinė gali ištisai suktis, net ir nespaudžiant akseleratoriaus, kas irgi padidina nelaimės riziką“, – sako S. Bairašauskas.

Kaip papildomas apsaugos priemones jis įvardija akseleratoriaus užraktą, kuris sukurtas taip, kad pjūklas veiktų tik laikant nuspaudus tam tikrą mygtuką, grandinės gaudiklį, neleidžiantį grandinei nuskristi, kai ji nutrūksta ar nukrenta nuo kreipiančiosios juostos, taip pat dešinę ranką apsaugančią dešinės pusės apsaugą, kuri praverčia grandinei nutrūkus ar nukritus.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima“
Didžiausi pavojai dirbant grandininiu pjūklu: ekspertai pataria, kaip nuo jų apsisaugoti