Tai pats vertingiausias ir kiečiausias žemėje randamas grynųjų klasės mineralas. Nors jis sudarytas iš anglies (tačiau pasitaiko ir silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitų priemaišų). Jų paviršiaus negali pažeisti joks kitas mineralas. Dėl gebėjimo atspindėti šviesą ir žėrėti įvairiomis spalvomis, jie ypač vertinami papuošalų gamyboje.
Briliantas ir deimantas
Tačiau tam, kad deimantas būtų tinkamas papuošalų gamybai, jis turi nueiti nemažą kelią, kad juvelyro rankose virstų geidžiamu briliantu. Pirmiausia, deimantas apdirbamas: šlifuojamas ir briaunuojamas, kol įgauna spindesį.
Idealaus apdirbimo (šlifavimo/briaunavimo) esmė – kuo mažiau nukrypti nuo įgimtos deimanto formos. Kurių yra pačių įvairiausių: kvadrato formos (angl. Princess), ovalo formos (angl. Oval), stačiakampio formos (angl. Emerald), kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais (angl. Radiant), ovalo su smailėjančiais galais formos (angl. Marquise), aštuoniakampio formos (angl. Asscher).
Tačiau patys vertingiausi briliantai yra apvalios formos (angl. Round). Ši forma ir ne mažesnis, nei 57 briaunų skaičius, leidžia tobuliausiai atspindėti šviesą. Todėl jų kaina yra žymiai aukštesnė, nei kitų formų mineralų.
Naudojami ne tik papuošalams
Pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose deimantas, kaip labai vertingas brangakmenis, gebantis atspindėti ir laužyti saulės šviesos spindulius, paminėtas dar prieš 3000 metų, Indijoje, tačiau apie jį žinotą dar anksčiau.
Iki šių dienų Indija garsėja, kaip pirmaujanti šalis, deimantų apdirbimo srityje. Čia randama nemaža dalis brangakmenių, taip pat ir 3 – iasis pasaulyje didžiausias mėlynasis briliantas, kurio svoris 112,19 ct (karatų). O pats deimantas kaina prilyginamas didžiausiems lobiams. Daug deimantų iškasama ir PAR, Botsvanijos, Zairo, Australijos, Kanados kasyklose.
Deja, tik maždaug 20% iškasamų grynuolių tinka papuošalų gamybai. Likusioji dalis keliauja į pramonę. Pasižymėdamas išskirtinėmis savybėmis (atsparumas karščiui, kietumas, šviesos atspindėjimas, nereaguodamas su kitais cheminiais junginiais), deimantas plačiai naudojamas pramonėje.
Deimantų kaina
Deimantai skirstomi net į 15 000 kategorijų. Papuošalų gamyboje naudojamų deimantų kaina priklauso nuo 4 pagrindinių kriterijų:
- Briaunavimas/ šlifavimas ( Kuo artimesnis natūraliai mineralo formai);
- Spalva (Žymima raidėmis nuo D iki Z. Patį balčiausią žymi D, vėliau pagal abėcėlę, eilės tvarka tamsėja ir deimantai. Tiesa, nederėtų spalvos tamsėjimo painioti su kitų spalvų deimantais: mėlynaisiais, juodaisiais, raudonaisiais ir kt.);
- Skaidrumas (tobulu deimantu laikomas akmuo be jokių intarpų, žymimų skaičiais);
- Svoris (Arba karatai. 1 ą karatą sudaro 0,2 gr.).
Priklausomai nuo šių veiksnių, deimantas, 1 karatas (0,2 gr.), gali kainuoti nuo tūkstančio iki kelių dešimčių milijardų litų. Dėl to galima drąsiai teigti, kad deimantas kaina prilygsta didžiausioms pasaulio brangenybėms.
Deimantas ar cirkonis
Dėl didelės jų kainos, ilgą laiką buvo bandoma sukurti įvairius pakaitalus. Deja, dar nė viena klastotė neprilygo gamtos sukurtam grožiui. Be bandymų išgauti dirbtinius deimantus, pasitaiko ir kitokių klastočių: kada vietoje deimanto papuošalas puošiamas cirkoniu. Cirkonis – labai panašus į deimantą, tačiau yra daug pigesnis. Tad įsigyjant deimantu puoštą papuošalą, reikėtų reikalauti ir mineralo dokumentų.
Deimantų magija
Deimantai ir briliantai yra patys rečiausi ir labiausiai geidžiami akmenys pasaulyje. Be visa ko, jie taip pat apipinti įvairiomis mistinėmis istorijomis, pasakojimais ir legendomis. Pavyzdžiui, žymusis „Mėlynosios vilties“ prakeiksmas, pražudęs ne vieną sielą ir užtraukęs nelaimes visiems jo savininkams. Greičiausiai kilęs iš viduramžių, kuomet kasyklų savininkai, baimindamiesi brangakmenių vagysčių tikindavo, jog neapdirbti deimantai – pavojingi sveikatai ir netgi mirtinai nuodingi.
Anot mineralogų, kiekvienas mineralas turi savo energiją. Tad deimantą, kaip visų mineralų karalių, galima priskirti prie itin „jautraus ir protingo“. Anot legendų ir pasakojimų, nešiojamas prie kūno, septynerius metus jis tarsi „tiria“ šeimininką, o, vėliau, ima skleisti savo energiją. Kokia ta energija – priklauso nuo savininko. Jei jo siela švari ir tyra, akmuo pritrauksiąs sėkmę, turtus ir amžiną jaunystę. O jei žmogus piktas, godus – tuomet deimanto energija gali jį net pražudyti.
O štai senovės Graikijoje – atvirkščiai, tikėta, jog deimantas yra kone šventas akmuo, iš kurio buvo pagamintos Kupidono strėlės, ir turi gydomųjų galių.
Amžinos meilės simbolis
Nors Lietuva negali pasigirti nei didelėmis brangakmenių kasyklomis, nei pasaulio pripažintu apdirbimu, vis dėlto, stengiantis gyventi vakarietišku ritmu, neįmanoma išvengti ir šio pasaulio taisyklių.
O čia, kaip žinia, su paskutiniaisiais Marilyn Monroe „Diamons are a girls best friend“ dainos akordais, jaunikiai, kaip išprotėję pradėjo ieškoti išskirtinių sužadėtuvių žiedų su briliantais savo meilei įrodyti. Dėl žėrinčio akmenėlio nepagailėdami pakloti ir kelių ar keliolikos mėnesių atlyginimo.
Tapo itin populiaru žiedus su briliantais dovanoti sužadėtuvių, vestuvių ir kitų įsimintinų sukaktuvių proga. Taigi, vienas karatas, deimantas kaina ir dėl kitų savo ypatumų deimantas yra apipintas legendomis bei mitais, dėl neįkainojamų savo savybių, pripažintas amžinos ir tyros meilės simboliu.