Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ir valstybinės žemės nuoma yra skirtingi žemės naudojimo būdai. Laikinai naudojant valstybinę žemę ar ją nuomojantis yra mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, vis dėlto pagrindinis valstybinės žemės plotų suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos skirtumas yra tas, jog laikinai naudojant valstybinę žemę naudotojui nesuteikiamos garantijos, kad jis galės naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme ir ateityje (t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti gali bet kada nutrūkti). Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma nuomininko teisių turėtojui suteikia garantiją, kad jis valstybine…
Kvapų menininkė Eglė: „Galime užsimerkti, kad nematytume, bet nekvėpuoti, kad neužuostume – negalime“
Kaunietė kvapų menininkė Eglė Jonaitytė (29) tikrąja ta žodžio prasme gyvena „nuolatiniame įkvėpime“ – ji kuria ir moko kitus, kaip kurti asmeninius, asociatyvius ar sveikatai padedančius kvepalus ar eterinius aliejus. Jeigu sekasi, nereiškia, kad lengva Jau kelerius metus visas E. Jonaitytės gyvenimas sukasi aplink botaninės parfumerijos ateljė, o šį darbą mergina vadina amžinomis atostogomis. Tačiau pilnatvė kūrėją taip pat aplankė ne iš karto, nes ne vienerius metus ji savęs ieškojo vis kitoje veikloje. „Visuomet buvau labai smalsi, galbūt todėl man sekėsi daugybėje skirtingų veiklų. Daug kas pasakytų, kad tai – privalumas, tačiau kartais tai tampa ir kliūtimi, nes pasidaro sunku išsirinkti vieną kryptį. Taip atsitiko ir man, nes vedama stereotipų…
Pratęsiama gabiausių šalies moksleivių paieška
Talentingiausius šalies sportininkus, menininkus, mokslininkus auginti svarbu nuo mažų dienų. Prie gabiausių moksleivių auginimo lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ prisideda jau 17-tus metus iš eilės, o didžiausiu iššūkiu įvardijama jaunųjų talentų paieška. Būtent dėl šios priežasties „Lietuvos Maximalistų“ atranka pratęsiama iki rugpjūčio 1 d., po kurios laimėtojai pasidalins 70 tūkst. eurų stipendijų fondą. „Talento negali apibrėžti nei amžius, nei gyvenamoji vieta. Mūsų tikslas – ne tik atrasti tikrus „Maximalistus“, bet ir paskatinti juos tikėti savimi. Pirmieji žingsniai dažnai būna sunkiausi, todėl finansinė parama ir indėlis į talentingų jaunuolių augimą yra vienas iš būdų, kuriuo prisidedame prie Lietuvos ateities kūrimo. Tai nuosekliai darome jau beveik du dešimtmečius“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė…
Tarptautinę dešrainių dieną pasitinkant: ar lietuviai juos mėgsta?
Amerikiečiai tikina, kad pasaulio dešrainių sostinė yra Čikaga, kur į bandelę „paguldytos“ keptos dešrelės patiekalą išpopuliarino imigrantai iš Vokietijos. Šiandien dešrainiai yra gaminami kone visame pasaulyje, o šią vasarą, kaip pastebi prekybininkai, dešrainis vis dažniau atsiduria ir ant lietuvių stalų. Didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ pardavimai rodo, kad lietuviai šią vasarą yra kaip niekad pamėgę dešrainius. „Parduodame vis daugiau specialiai dešrainiams skirtų bandelių ir dešrelių, todėl galime sakyti, kad dešrainis įsitvirtina iškylautojų valgiaraščiuose. Vasaros iškyloms skirtame asortimente turime visko, ko reikia gardžiam dešrainiui pagaminti – bandelių, įvairiausių rūšių kepimui skirtų dešrelių, padažų ir kitų dešrainiams paskaninti pagardų“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Ji atskleidžia, kad dažniausiai pirkėjai renkasi…
Pritaikyta kiekvieno skoniui: 3 originalūs burgerių receptai pagal Ingridą Martinkėnaitę
Vasara – iškylų gamtoje metas, o jokia iškyla neatsiejama be grilyje ruoštų patiekalų, įsitikinusi tinklaraščio „Su Ingrida“ autorė Ingrida Martinkėnaitė. Mėgstamas žinomos moters iškylų patiekalas – burgeriai, kuriuos tinklaraštininkė mėgsta gaminti improvizuodama. Ir nors iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad su sveiku gyvenimo būdu burgeriai neturi ničnieko bendra, I. Martinkėnaitė dalijasi trimis receptais, kurie į šį patiekalą privers pažvelgti naujomis akimis. Pasakodama apie savo pomėgį iškylauti I. Martinkėnaitė šypsosi: „Neslėpsiu – mes su šeima tikrai mėgstame pavalgyti, o surengti iškylą lauke mums tampa skania ir smagia pramoga, kurią vasarą suorganizuojame gan dažnai. Iškylauti mėgstame pačiose įvairiausiose vietose – ne tik pievoje parke ar ant ežero kranto, bet ir pajūryje, o…
„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio
Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo kaimyno telefono numerio, kiek daugiau nei trečdalis jų turi tik vieno arba dviejų kaimynų telefono numerius, o keleto kaimynų numerius turi vos ketvirtadalis apklausos dalyvių. „Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė, kad su kaimynais draugiškai bendrauja 40 proc. gyventojų, o maždaug 55 proc. – tik pasisveikina ir apsiriboja mandagiais pokalbiais, 5 proc. pripažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys. Palaikyti reguliarius santykius su kaimynais labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai (nuo 46 metų). O jaunesnioji…
Padėkos kultūra Lietuvoje – kodėl dar retai sakome „ačiū“?
Dažnas įspūdis grįžus iš užsienio neretai būna toks: „Kokie ten visi mandagūs!“ „Ačiū“, „prašau“, net ir visai nepažįstamiems praeiviams tariamas „laba diena“ užsienyje, regis, girdimi gerokai dažniau nei Lietuvoje. Kas tai lemia ir kuo padėkos kultūra yra svarbi? Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad mandagumas, atviras dėkingumas yra ne tiek įgimtos, kiek kultūriškai ir istoriškai nulemtos savybės. Taigi tokie bendravimo bruožai gali būti išsiugdomi. „Lyginant su daugelio Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojais, lietuviai iš tiesų yra uždaresni, santūresni, padėkomis, šypsenomis ir mandagiu bendravimu aplinkinius pamaloninantys kur kas rečiau ir apskritai mažiau linkę reikšti emocijas. Atvirai reiškiamos emocijos mūsų kultūroje dar neretai suvokiamos kaip silpnumo požymis, siejamas…
KONKURENCIJOS TARYBA PATVIRTINO LIETUVOS PAŠTO PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS
Lietuvos paštas įsipareigojo anksčiau informuoti kitus pašto paslaugos teikėjus apie kainodaros pokyčius ir neapsunkinti konkurentų veikimo rinkoje. Konkurencijos taryba, įvertinusi, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami įtariamam konkurencijos teisės pažeidimui pašalinti, nutraukė vykdytą tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad bendrovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, ribodama konkurenciją teikiant verslo siunčiamų korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas. Tyrimo metu buvo vertinama Lietuvos pašto nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kainodara ir tai, ar bendrovė, keisdama verslo klientams, įskaitant pašto paslaugos teikėjus, taikomus tarifus, apsunkino jų galimybes vykdyti viešųjų pirkimų sutartis bei atgrasė juos nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Norėdami teikti pašto paslaugas ir pristatyti korespondencijos siuntas visoje Lietuvos…
Sveikuoliški naminiai ledai – trys lengvai pagaminamo deserto receptai
Ledai jau seniai yra neatskiriama mūsų vasaros raciono dalis – be jų karštą dieną sunkiai ištveria ne vien vaikai, bet ir suaugusieji. Vis dėlto kintančios sveikatingumo mados ir dažnėjančios alergijos verčia populiariausią vasaros desertą keisti alternatyvomis. Ir neabejotinai į gera – sveikesni ledai lengviau pagaminami, tad jų nesunku pasidaryti ir namuose. Ledų idėjai – daugiau kaip tūkstantis metų Nors šiandien mūsų valgomi ledai yra labai „modernus“ desertas, apie jį svajota dar Romos laikais – istorija byloja, kad pats Cezaris siųsdavo bėgikus į kalnus, iš kur šie parnešdavo ledo ir tuomet jį gardindavo įvairių vaisių sultimis. Žinoma, šiuolaikiniams ledams, pradėtiems gaminti pačioje XIX amžiaus pabaigoje, skoniu jie prilygti negalėjo. „Klasikiniams ledams…
Nealkoholinis alus tampa ir mažųjų aludarių aukso kasykla
Paklausos augimo tempai, kokius pastaraisiais metais Lietuvoje demonstruoja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai, stebina net pačius aludarius. Jau pernai tokių gėrimų paklausos augimas buvo skaičiuojamas kartais, bet lubos dar toli gražu nepasiektos – šįmet augimas tęsiasi. Ir nors šioje rinkoje stengiasi įsitvirtinti didieji gamintojai, savo nišą rado ir smulkieji aludariai, siūlantys originalios receptūros nealkoholinius gėrimus. „Pirmąjį šių metų pusmetį vien „Maximos“ prekybos tinkle nealkoholinio alaus ir jo gėrimų nupirkta 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atsižvelgdami į didžiuliais tempais augančią paklausą, plečiame ir šių prekių asortimentą: praėjusiais metais mūsų prekybos tinkle buvo galima rinktis iš 49 nealkoholinio alaus ir jo kokteilių rūšių, šiandien jų jau turime 62. Pusę…
