Įvairūs

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai – laikinasis naudojimas ir nuoma

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ir valstybinės žemės nuoma yra skirtingi žemės naudojimo būdai.

Laikinai naudojant valstybinę žemę ar ją nuomojantis yra mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, vis dėlto pagrindinis valstybinės žemės plotų suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos skirtumas yra tas, jog laikinai naudojant valstybinę žemę naudotojui nesuteikiamos garantijos, kad jis galės naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme ir ateityje (t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti gali bet kada nutrūkti). Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma nuomininko teisių turėtojui suteikia garantiją, kad jis valstybine žemės ūkio paskirties žeme pagal paskirtį galės naudotis nuomos sutartyje nustatytą terminą (valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Todėl „saugiau“ valstybinę žemę nuomotis, o ne ją laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti.

Nacionalinė žemės tarnyba ragina asmenis, laikinai naudojančius valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams (pagal žemės buvimo vietą) teikti prašymus dėl naudojamų valstybinės žemės plotų nuomos. Prašymai yra nuolat priimami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose, t. y. nepriklausomai nuo to, ar yra numatoma teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, ar ne.

„Norėtume atkreipti žemės naudotojų dėmesį, kad suprantame, jog kartais dėl objektyvių priežasčių praleidžiamas prašymo teikimo terminas. Todėl sieksime užtikrinti, kad skyriai aktyviau dirbtų su žemės plotų naudotojais ir susisiektų su jais iš anksto primenant termino pasibaigimo datą“, – sako NŽT direktorius Laimonas Čiakas.

Laikinasis naudojimas

Valstybinės žemės plotu leidžiama laikinai naudotis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Jeigu prašymas laikinai naudoti valstybinę žemę yra pateiktas iki liepos 1 d., – leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pabaigos data yra tų pačių kalendorinių metų paskutinė diena. Jeigu prašymas pateiktas po liepos 1 d., – leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pabaigos data yra kitų kalendorinių metų paskutinė diena. Tačiau, jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės ploto naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams.

Atkreiptinas dėmesys, kad suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu gali būti nutraukiama nepasibaigus leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti terminui, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Pirmumo teisę laikinai naudoti žemės ūkio paskirties žemės plotus turi ((išskyrus kitiems asmenims suprojektuotus, įsiterpusius ir paimtus visuomenės poreikiams):

•Ūkininkai;

•Asmenys, turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti;

•Juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pageidauja laikinai naudotis tuo pačiu valstybinės žemės plotu, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis žemės plotu.

Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą pagal prašymo gavimo registracijos žymoje nurodytą datą ir numerį.

Išimtys:

•Žemės valdos projektuose suprojektuoti žemės sklypai suteikiami naudotis tik tiems asmenims, kuriems jie suprojektuoti.

•Įsiterpę žemės plotai suteikiami naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams.

•Paimti visuomenės poreikiams plotai suteikiami tik tiems asmenims, kurie juos naudojo iki paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Nuoma

Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau ne ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui. Taip pat prieš 3 mėn. iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo (gali būti keičiamas nuomos terminas ir pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis) arba pratęsimo (valstybinės žemės nuomos sutartis pratęsiama tokiam pačiam nuomos terminui).

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi :

• Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;

• Juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

• Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Asmuo, pageidaujantis išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, prašymą teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą ir nurodo vietovę, žemės sklypo plotą ir pageidaujamą nuomos terminą.

Daugiau informacijos rasite čia

Pranešimą paskelbė: Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos