Vykdant aukšto meistriškumo sporto valdymo pokyčius, reikia imtis efektyvių priemonių aukšto meistriškumo sportininkų pamainai ugdyti, kryptingai planuoti infrastruktūros plėtrą, tobulinti sporto šakos federacijų finansavimą ir atsiskaitymą susieti su nustatytais tikslais ir rezultatais, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas aukšto meistriškumo sporto valdymo auditas.
Sporto sistema Lietuvoje apima dvi sritis: fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą, kuris orientuojasi į pasiekimus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, didina šalies tarptautinį prestižą, žmonių pilietiškumą ir susidomėjimą sporto veiklomis. Valstybės biudžeto finansavimas sportui per šešerius metus (2015–2020 m.) padidėjo beveik du kartus ir 2020 m. siekė daugiau negu 51 mln. Eur. Federacijų aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis kito nedaug ir siekė 7 mln. Eur.
„Šiuo metu planuojama sukurti sporto duomenų valdymo sistemą, įvertinus esamą situaciją, plėtoti sporto infrastruktūros tinklą, išgryninti sporto projektų finansavimo modelį, federacijų veiklos vertinimo kriterijus ir parengti jaunų sportininkų ugdymo planą. Pokyčiai numatyti Vyriausybės programoje, rengiamame Sporto įstatymo pakeitimo projekte ir kituose dokumentuose. Įvertinę planuojamus pokyčius, naujų rekomendacijų neteikiame ir valstybinį auditą baigėme išankstinio tyrimo ataskaita“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.
Siekiant užtikrinti aukšto meistriškumo sporto rezultatus, svarbus veiksnys yra tinkama sporto infrastruktūros objektų plėtra. 2019 m. iš viso šalyje buvo apie 6 tūkst. sporto objektų. Išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia atlikti tyrimus ir analizes dėl šių objektų poreikio pagal sporto šakas, regionus ar galimybes organizuoti tarptautinius renginius, valstybės mastu nustatyti infrastruktūros vystymo kryptis.
Sporto politikos formuotojai turėtų daugiau dėmesio skirti sporto stebėsenos sistemai, kuri sudarytų sąlygas priimti duomenimis pagrįstus sprendimus aukšto meistriškumo sporto valdymui tobulinti.
Siekiant aukštų sporto pasiekimų, svarbu apibrėžti aiškius valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų federacijų tikslus, vertinti jų pasiektus veiklos rezultatus, atitiktį nustatytiems reikalavimams ir atlikti lėšų panaudojimo kontrolę. Gero valdymo principų diegimas federacijose prisidėtų prie jų atsakingumo ir skaidrumo visuomenei didinimo.
Išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad, nesiimant efektyvių priemonių ugdyti perspektyvią pamainą, gali būti neužtikrintas sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimas. Savivaldybės reikšmingai prisideda finansuodamos sporto ugdymo centrų veiklą ir vykdydamos kitas vaikų įtraukimo į sporto veiklas priemones, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir federacijos galėtų vykdyti daugiau veiklų, nukreiptų jauniems sportininkams ugdyti.
Įgyvendinus planuojamus pokyčius, aukšto meistriškumo sporto valdymas bus orientuotas į duomenimis pagrįstus sprendimus, tikslingą finansavimą, tinkamų sąlygų sudarymą sportininkams ugdyti, pasirengti ir dalyvauti varžybose. Vykdomus pokyčius analizuosime vertindami, ar jie sprendžia audito metus nustatytas aukšto meistriškumo sporto valdymo problemas.
Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė
