Sveikas gyvenimas, aktyvus gyvenimo būdas, įvairiausi sportai, dietos bei, netgi sakyčiau, sveikatos religijos, labai plačiai paplito mūsų visuomenėje, Mūsų vakarų pasaulio visuomenėje, kur pradėjus lengviau ir geriau gyventi, atsirado laiko net tik skirti savo sveikatai, bet ir gerokai persistengti šioje srityje. Kiekvienas sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus, kiekvieno neva sveikatai skirto produkto kūrėjas, kiekvienas treneris ar dietologas turi savo tiesą, kas iš tikrųjų yra sveika.
O kas blogiausia, keisčiausia ar įdomiausia, tos teorijos dažnai skiriasi kardinaliai. Vieniems pienas yra sveikatos šaltinis, kitiems – didžiausias nuodas. Vieni propaguoja bėgiojimą, kiti siūlo jo vengti kiek tik įmanoma, jei tik jums rūpi jūsų nugara bei sąnariai. Apie vitaminų vartojimą taip pat nuomonės įvairios – vieni siūlo rinktis tik natūralius, su maistu gaunamus vitaminus, kiti sako, jog be tablečių jūs vis tiek negausite pakankamo jų kiekio ir gyvensite nepakankamai sveikai. Na o apie mėsos valgytojų, veganų ir vegetarų amžinąsias diskusijas turbūt nė nereikia priminti.
Galime pasidžiaugti bent tuo, jog niekas neneigia, jog visi su maistu, vien ar ir tablečių pagalba, turi gauti vitaminų pluoštą, mikroelementų paketą bei trijų pagrindinių medžiagų – riebalų, angliavandenių bei baltymų. Dažnai primenama, jog vitaminai neapsiriboja A, B, citrinose gausiu C ar žuvyje esančiu vitaminu E. JŲ yra kur kas daugiau, jų yra įvairios formos, kurios skirtingai pasisavinamos. Skirtingai vitaminus pasisavina ir skirtingi organizmai, tad ir vėl gaunasi, kad vieno teisingo recepto nėra.
Vitaminai, kaip ir bet kurios kitos į organizmą patenkančios medžiagos, net vanduo, gali būti perdozuoti. Sergama ir nuo vitaminų trūkumo, ir nuo jų pertekliaus. Pavyzdžiui vitaminas A – puikus geresnio regėjimo pagalbininkas, arba vitaminas E padeda turėti sveikesnę odą, tačiau abiejų jų per dideli kiekiai gali sukelti įvairius bėrimus ar kitus šalutinius, tikrai sveiko kūno neatspindinčius, pokyčius. Tas pats galioja ir įvairioms kitoms medžiagoms – mikroelementams bei baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijos. Netgi šių, atrodytų paprasčiausių, geriausiai žinomų medžiagų būna įvairiausių formų, kurios skirtingai pasisavinamos ir kitaip veikia organizmo viduje.
Tad ką gi daryti, kaip maitintis teisingai, kad nesivystytų nei kalio, nei magnio nei kitų mikroelementų perteklius ar stygius organizme. Kaip žinoti, ar vitaminas E šiandien jums reikalingas dar ir tabletės pavidalu, ar pakaks suvalgyti žuvies gabalą? O čia jau reiktų kreiptis į medikus, darytis kraujo ir kitus tyrimus, kurie daugiau mažiau parodys, kokių konkrečiai medžiagų jums trūksta ar yra per daug.
