2023 m. gegužės 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Andrius Mazuronis gegužės 24–25 d. dalyvauja Ženevoje Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) organizuojamuose Baltijos valstybių grupės posėdžiuose. Vizito metu kalbama apie helio sinchrotrono technologiją, technologijų parengtumo lygį ir reikalingus mokslinius tyrimus, aptariami galimi iššūkiai tokios technologijos vystymo ir mašinos kūrimo proceso metu.
Posėdžiuose diskutuojama ir siūlomos idėjos, kaip toliau vystyti svarbiausias pažangiosios dalelių terapijos centro Baltijos valstybėse iniciatyvos gaires ir bendradarbiauti su svarbiausiais Baltijos valstybių ekspertais, dirbančiais tokiose susijusiose srityse kaip klinikinė spindulinė terapija, branduolinė medicina, radiologija, medicinos fizika ir kt.
Kaip atkreipia dėmesį Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis, šių posėdžių diskusijos ir rezultatai yra labai svarbūs būsimai projekto iniciatyvos raidai ir tolesniems etapams, nes stengiamasi suburti Baltijos valstybių aukšto lygio specialistus, ekspertus ir suinteresuotuosius subjektus, pasiūlytus atitinkamų klinikinės spindulinės terapijos, branduolinės medicinos, radiologijos, medicinos fizikos ir kitų sričių profesinių asociacijų, kad jie aptartų ir plėtotų pasiūlymus. „Remiantis suinteresuotų subjektų nuomone, tikimasi pateikti faktais pagrįstą ir moksliškai argumentuotą nuomonę apie kiekvieną iš pagrindinių pažangiosios dalelių terapijos centro Baltijos valstybėse iniciatyvos aspektų“, – komentuoja parlamentaras.
Baltijos valstybių specialistai ir ekspertai supažindinami su moksline CERN veikla, susijusia su medicinos reikmėmis ir technologijų perdavimu ligoninėms. Tikimasi sukurti tarpdisciplininę sinergiją tarp įvairių sričių ir specialybių, susijusių su vėžio gydymu visose trijose Baltijos valstybėse, o remiantis posėdžių išvadomis tikimasi pasiekti bendrą sutarimą dėl pažangiosios dalelių terapijos centro Baltijos valstybėse iniciatyvos tolesnės plėtros ir vizijos.
„Posėdžiuose aptariama vėžio statistika ir indikacijų profilis bei spindulinės terapijos technologijų būklė Baltijos valstybėse“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys A. Mazuronis. Pasiekti pacientus, kuriems būtų galima taikyti protonų ir dalelių terapiją, yra vienas svarbiausių sėkmingos klinikinės įstaigos veiklos aspektų: kartu su duomenimis apie dažniausiai pasitaikančius piktybinius navikus turi būti nurodoma tinkamumo dalelių terapijai informacija ir aptartos indikacijos, kurioms esant gydymo galimybės šiuo metu nėra optimalios, ir galiausiai kalbama apie šiuo metu naudojamų spindulinės terapijos metodų technologinį lygį, spindulinės terapijos įrangą ir alternatyvių naujų spindulinės terapijos įrenginių projektus. Protonų ir dalelių terapija vis dar laikoma naujovišku ir unikaliu vėžio gydymo būdu, kurį būtų galima taikyti esant sudėtingiems vėžio atvejams. Ne apie visus onkologinius piktybinius navikus pateikiami klinikiniai duomenys yra išsamūs. Esant vienoms indikacijoms nauda yra didesnė nei esant kitomis, todėl svarbu nurodyti ir aptarti pagrindinius vėžio tipus ir onkologines indikacijas, kai gali būti taikoma protonų ir dalelių terapija.
Ne mažiau svarbu aptarti vykdomus klinikinius tyrimus, kuriais remiantis bus vystoma įrodymais pagrįsta medicina, ir šiuo metu galiojančius bendrai priimtus pareiškimus dėl skirtingų vėžio tipų.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, „įdomu išklausyti informaciją apie dabartinę branduolinės medicinos padėtį Baltijos valstybėse, ateities tendencijas ir mokslinių tyrimų kryptis. Siūlomose priemonėse numatoma nauja radioaktyviųjų izotopų gamybos naudojant linijinį greitintuvą idėja. Toks metodas leistų efektyviau gaminti konkrečius radioizotopus naudojant netradicinius branduolinės gamybos būdus, kurie galėtų būti naudojami klinikinėms reikmėms ir moksliniams tyrimams, kurių reikia tokių izotopų gamybos metodams plėtoti“.
Europos branduolinių tyrimų organizacijos organizuojamuose posėdžiuose diskutuota apie švietimo poreikius ir galimus sprendimus vykdant klinikinio ir techninio personalo mokymus, nes nustatytas aiškus poreikis įvertinti tiek klinikinio, tiek techninio personalo mokymo ir lavinimo galimybes, nes šiuo metu trūksta su dalelių terapija susijusių sričių specialistų. „Turi būti apibrėžti svarbiausi poreikiai ir aptartos tarptautinio mokymo galimybės ir bendradarbiavimas. Bandoma nustatyti būdus, kaip įgyvendinant projekto iniciatyvą iš anksto įdiegti galimus sprendimus švietimo srityje“, – sako A. Mazuronis.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
