Įvairūs

Seimo Pirmininkė: „Tik drąsūs sprendimai įveiks išorės grėsmes ir vidines įtampas“

2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Šiandien Seime vyko Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimas su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais, kurio tikslai ir temos šiemet buvo labai aiškūs. Seimo Pirmininkė pabrėžė visapusio saugumo prioritetus ir iššūkius, kylančius tiek dėl išorinių grėsmių, tiesiogiai susijusių su karu, tiek dėl jo šokusios infliacijos įtakos šalies vidaus įtampoms. V. Čmilytė-Nielsen kvietė pasitelkti visas diplomatines ir kūrybines galias saugios, stabilios ir klestinčios Lietuvos labui.

Pasak parlamento vadovės, kadangi saugumas apima ne tik išorinę, bet ir vidaus dimensijas, lygiai svarbu ieškoti išeičių ir amortizuoti infliacijos poveikį žmonėms, telkti paramą svarbiais vidaus politikos klausimais ir priimti kitų ne mažiau svarbių sprendimų ekonomikos, energetikos, žmogaus teisų ir demokratijos srityse.

„Būtent saugumas bus aukščiausioje darbotvarkės vietoje kitą savaitę prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje. Būtent šie klausimai dominavo ir pavasario sesijos metu, kuri pasižymėjo svarbiais, prasmingais ir labai dažnai skubiais sprendimais. Jie buvo nukreipti į šalies saugumo ir gynybos stiprinimą, tarptautinės bendruomenės, visų pirma, kitų valstybių parlamentų telkimą padėti Ukrainai ir stabdyti Rusijos agresiją. Taip pat į įvairiapusę pagalbą pabėgėliams ir pagalbą Lietuvos žmonėms jaustis saugiau, priimant būtinus įstatymus ir biudžeto pakeitimus“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje priimdamas sprendimus Seimas rodė pavyzdinę vienybę, rezultatų davė ir iki šiol dar tokia intensyvi nebuvusi visų lygių parlamentinė diplomatija.

„Aiškiai ir pati suvokiau, kad svarbiausia buvo nebijoti formuluoti pasiūlymus, net ir tokius, kurie laužo nusistovėjusį konsensusą, ir telkti koalicijas jiems įgyvendinti“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, dar karo pradžioje Seimas ragino taikyti sankcijas naftai, nenuilstamai spausti Rusijos ir Baltarusijos režimus, Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą, Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu, o pačią Rusijos Federaciją – terorizmą remiančia valstybe, bei įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti.

„Galiausiai mano ir kolegų iš Latvijos ir Estijos apsilankymas Kijive praėjus vos 1 mėnesiui nuo karo pradžios savotiškai pralaužė kitų politikų baimės ledą ir paskatino taip ukrainiečiams svarbių solidarumo vizitų virtinę“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovės teigimu, Maskva akivaizdžiai tikisi, kad artėjant žiemai ir augant energetinių resursų kainoms ES ir NATO strateginė kantrybė išblės. Todėl privalome toliau visapusiškai remti Ukrainą ir išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį šiai kovai laimėti.

„Mūsų tikslas – būti dar stipresniems, kai karo Ukrainoje dulkės nusės. Tam yra visos galimybės: Švedijos ir Suomijos narystė NATO, išaugęs supratimas tarp Aljanso sąjungininkų dėl NATO rytinių valstybių gynybinių poreikių, sumenkęs Rusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje. Reikia tik Ukrainos pergalės. O ji, neabejoju, bus“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Seimo Pirmininkė: „Tik drąsūs sprendimai įveiks išorės grėsmes ir vidines įtampas“