Įvairūs

Seimo nario Luko Savicko pranešimas: „Seimas linkęs plėsti mokymosi atostogų gavėjų ratą į jį įtraukiant ir tuos, kurie mokosi savarankiškai“

2022 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiandien Seime po pateikimo buvo pritarta parlamentaro Luko Savicko inicijuotoms Darbo kodekso pataisoms, kuriose siūloma nustatyti teisę į penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogas darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu. Pagal parengtą projektą, tai būtų neapmokamos atostogos, nebent kolektyvinėse darbo sutartyse būtų susitarta kitaip. Projekto autorių nuomone, toks sprendimas ne tik paskatintų darbuotojus įgyti naujų žinių, kelti kvalifikaciją, bet ir leistų ilgiau išlikti konkurencingus darbo rinkoje.

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Tačiau kažkodėl ignoruojami tie, kurie nori kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai.

„Šiandien matome situaciją, kai darbo rinka nuolat keičiasi, visose srityse jaučiame inovacijų bumą, technologijų pokyčius, procesų skaitmenizaciją ir kitus pokyčius. Nepaisant to, dalis darbuotojų, įgiję profesiją, dirba dešimtis metų ir vadovaujasi tuo, ką išmoko aukštojoje ar profesinėje mokykloje, tad šiandieniniame kontekste jų žinios gali būti jau pasenusios arba jų tiesiog gali trūkti. Didelei visuomenės daliai tai itin jautri tema. Įstatymų bazė šiuo metu skatina mokytis ir tobulėti tik pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tačiau kažkodėl ignoruoja tuos, kurie nori kelti kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai. Jie taip pat turėtų patekti į mokymosi atostogų gavėjų ratą, kad savo įgūdžių tobulinimui nereikėtų aukoti laiko po darbo valandų ar savaitgalių“, – sako įstatymo projektą Seime pristatęs parlamentaras L. Savickas.

Siūlomi pakeitimai būtų svarbus žingsnis „Mokymosi visą gyvenimą galimybės kiekvienam Lietuvos gyventojui“ koncepcijos įgyvendinimo link. Be to, pasak projekto autorių Luko Savicko, Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio, suteikiant darbuotojams galimybes nuosekliai visą gyvenimą tobulėti, sukuriama pridėtinė vertė yra didesnė nei darbdavių patiriamos išlaidos besimokančio darbuotojo funkcijoms padengti. Todėl būtina atsižvelgti į ekonominę naudą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Savišvieta kaip ir formalus bei neformalus švietimas yra lygiavertė Lietuvos švietimo sistemos dalis, tačiau yra nepelnytai ignoruojama ir nuvertinama, nors būtent savišvieta rodo asmeninę žmogaus motyvaciją skirti laiko naujiems įgūdžiams įgyti ar išmokti naujų dalykų. Jeigu Seimas galutinai pritartų šioms pataisoms, galėtume pamatyti didelių pokyčių darbo rinkoje: padaugėtų kvalifikuotų darbuotojų, iš darbo rinkos neiškristų socialiai jautrių grupių darbuotojai, galėtų sumažėti socialinė atskirtis, o ilgalaikėje perspektyvoje aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai duotų didesnę ekonominę naudą“, – teigiamu projekto poveikiu įsitikinęs jo iniciatorius L. Savickas.

Siūlomas pakeitimas taip pat prisidėtų ir prie socialinio dialogo bei partnerytės tarp darbuotojų ir darbdavių skatinimo.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija