Įvairūs

Seimo nario Justo Džiugelio pranešimas: „Socialinių įmonių pertvarka – naujos galimybės žmonėms su negalia ir socialiai atsakingam verslui“

2022 m. gegužės 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Šiandien Seime pateiktas Vyriausybės socialinių įmonių reformos projektas, siekiantis integruoti į atvirą darbo rinką žmones su negalia. Valstybė imasi tarpininko ir investuotojo vaidmens: padės žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, suteikiant trumpalaikę paramą verslui – tiek, kiek vidutiniškai užtruktų darbo vietos pritaikymas kartu su potencialaus darbuotojo bandomuoju laikotarpiu.

Iki šiol veikęs socialinių įmonių modelis ilgainiui leido susidaryti paradoksaliai situacijai: naujausiais duomenimis, atviroje darbo rinkoje bendras dirbančiųjų žmonių su negalia skaičius siekia apie 38 tūkstančius, socialinėse įmonėse – tik apie  4,5 tūkstančio. Tuo tarpu valstybės pagalba socialinėms įmonėms – kone penkiskart didesnė nei skiriama integracijai į atvirą darbo rinką.

„Esamas socialinių įmonių modelis ilgainiui didino socialinę atskirtį. Naujasis Vyriausybės pateiktas modelis padėtų ją mažinti, nes būtų remiamas ne įmonės statusas, o krepšelio principu veikianti kompleksinė finansinė parama, „einanti“ paskui žmogų su negalia. Taip būtų suteikta pasirinkimo laisvė darbuotojui ir, kas ypač svarbu, – ugdomas socialiai atsakingas verslas ir visuomenė“, – teigė konservatorius Justas Džiugelis, pirmojo reformos projekto kartu su tuometėmis Seimo narėmis Ingrida Šimonyte ir Aušra Maldeikiene iniciatorius ir bendraautorius.  

Pasak Džiugelio, socialinių įmonių reformos parengimo eiga demonstruoja susijusių šalių brandą. Reforma gerai apgalvota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandos, atsižvelgiant į praeities pamokas.  Tiek reformos rengimo, tiek dabar vykusio rezultatų pristatymo suinteresuotoms šalims metu vyksta aktyvus ir rezultatyvus dialogas.

„Pertvarka reikalinga ir pagrįsta – tokią pagrindinę žinutę girdėjau iš pačių socialinių įmonių, visą mėnesį važinėjęs į susitikimus su ten dirbančiaisiais ir vadovais. Natūralu, kad naujovės kelia klausimų ir abejonių, bet kategoriško oponavimo yra nedaug. Biurokratinės naštos lengvinimas, papildomų paslaugų įdiegimas – šios priemonės sutinkamos palankiai. Dauguma šių įmonių vadovų patikino turintys resursų procesų pertvarkymui ir darbuotojai nebus atleisti“, – pridūrė Džiugelis.

Socialinių įmonių reforma pasitarnaus ir įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvenciją bei Nacionalinį pažangos planą 2021–2030; tikėtina, kad iš dabar dirbančių kiek daugiau nei ketvirtadalio darbingo amžiaus neįgaliųjų, 2030 metais jų padaugėtų iki 47 procentų. Lietuva iki šiol nesiekia net vidurkio tarp ES dirbančių žmonių su negalia, nepaisant SADM atlikto tyrimo, kad tokie darbuotojai – vieni lojaliausių rinkoje.

Po pateikimo pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai ir Neįgaliųjų teisių komisija.

Priėmimo svarstymas įvyks dar šioje pavasario sesijoje.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija