Įvairūs

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pranešimas: „Socialdarbiečiai“ įregistravo reikiamus pakeitimus internetiniam balsavimui, kuris galėtų būti išeitis per rinkimus pandemijos laikotarpiu“

2020 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 13 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai – seniūnas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis – įregistravo įstatymų pakeitimų projektų paketą internetiniam balsavimui Lietuvoje įdiegti. Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, jei Seimas juos suskubtų priimti gegužės mėnesį, leistų įteisinti papildomą internetinio balsavimo būdą – pandemijos metu žmonės galėtų balsuoti neišeidami iš namų, saugiai, internetu.

„COVID-19 viruso keliama grėsmė visuomenei ir būtinybė išsaugoti visuotinius demokratinius rinkimus yra šiuo metu aktuali, tad viena iš efektyviausių priemonių saugantis viruso per Seimo rinkimus, jei kiltų antra banga rudenį, būtų internetinis balsavimas“, – sako J. Bernatonis.

Šiuo metu Seimo rinkimuose balsuojama dviem būdais: popieriniais biuleteniais balsuojant rinkimų dieną į balsadėžę ir naudojant dvigubų balsavimo vokų sistemą, balsuojant iki rinkimų dienos. Užsienyje Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose naudojamas balsavimas užsienio valstybių paštu.

„Dabar, kai turime dar vieną – išeivijos apygardą užsienyje – internetinis balsavimas paskatintų dalyvauti rinkimuose daugiau rinkėjų. Atkreipkime dėmesį į pastarosiomis dienomis Lenkijoje vykstančius sunkumus dėl balsavimo rinkimuose paštu. Turbūt dėl techninių kliūčių Lenkijos paštas atsisakė užtikrinti balsavimo biuletenių saugumą, ir rinkimai buvo atšaukti. Lietuvoje yra ir kitų aspektų – balsavimas paštu galimai sumažintų rinkėjų skaičių, mes nesurinktume reikiamų 25 procentų dalyvaujančiųjų, tai reikštų, kad daugiamandatėje apygardoje rinkimai neįvyktų“, – nuogąstauja G. Kirkilas.

Dėl internetinio balsavimo Lietuva ginčijasi 12 metų. G. Kirkilo Vyriausybės 2008 m. į Estiją buvo siunčiami ekspertai. Gerąją patirtį bandyta perduoti Lietuvai ne kartą. J. Bernatoniui einant teisingumo ministro pareigas, o R. Sinkevičiui – susisiekimo ministro – internetinio balsavimo projektas buvo teikiamas net du kartus. Deja, juos palaikė tik pažangioji socialdemokratų dalis ir liberalai. O labiausiai tam priešinosi ir blokavo konservatorių flangas.

„Pandemija mums diktuoja sąlygas, todėl siūlome frakcijoms palaikyti įregistruotus projektus, kad užtikrintume papildomai dalyvaujančių rinkėjų skaičių pandemijos metu“, – sako G. Kirkilas.

Kalbant apie techninę projekto įgyvendinimo dalį, Estijoje naudojamas internetinio balsavimo modelis pagrįstas šiuolaikine kriptografija, Lietuva galėtų turėti tokį pat modelį.

„Analogiškai, kaip ir balsuojant popieriniais vokais, naudojami du vokai, tik šie vokai kriptografiniai. Vidinis vokas, kuriame yra rinkėjo pažymėti elektroniniai balsavimo biuleteniai, apsaugomas nuo jo turinio atskleidimo kriptografiniu raktu, kurių porą, iki pradedant internetinį balsavimą, sukuria Vyriausioji rinkimų komisija. Vienas iš raktų yra naudojamas elektroninio biuletenio užšifravimui ir yra viešas. Šiuo raktu užšifruoto biuletenio turinys gali būti iššifruojamas tik antruoju asimetrinės kriptografijos kriptografinio šifro poros raktu. Todėl šis raktas privalo būti labai atidžiai saugomas. Vaizdžiai pasakojant, rinkėjas gauna biuletenį ir dėžutę, kuri, įdėjus biuletenį ir užspaudus dangtelį, užsirakina taip, kad niekas, įskaitant ir patį rinkėją, negali dėžutės atidaryti. Raktą dėžutei atrakinti kruopščiai saugo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Balsai skaičiuojami pasibaigus balsavimui“, – aiškina J. Bernatonis.

Internetinio balsavimo kritikai įprastai neatsižvelgia į kriptografinę internetinio balsavimo esmę ir sutapatina kompiuterinių sistemų pažeidimo grėsmę su grėsme internetiniam balsavimui.

„Kriptografinį internetinio balsavimo saugumą nusako kriptografinio rakto ir veiksmų naudojant raktą kokybė. Paprastai rinkimuose naudojami kriptografiniai raktai, kuriems nulaužti reikėtų naudoti laiko, skaičiuojamo metais, ir itin daug kompiuterinių resursų. Balsuojant internetu irgi taikomas tas pats rinkėjo balso ir rinkėjo tapatybės atskyrimo principas. Šifruoti elektroniniai biuleteniai išsaugant jų turinį išskiriami iš rinkėjų balsavimo paketų, sumaišomi tarpusavyje ir tik po to iššifruojami‘, – pasakoja „socialdarbietis“ J. Bernatonis.

Anot LSDD frakcijos narių, patikimas ir saugus internetinis balsavimas reikalauja ne vien stiprios kriptografijos, bet ir kelia naujus reikalavimus VRK nariams ir specialistams – gerai suvokti internetinio balsavimo principus, tiksliai ir rūpestingai atlikti internetinio balsavimo procedūras, suvokti ir sugebėti išvengti grėsmių. Išvengti papirkimo galima – reikalaujama, kad balsuojant internetu rinkėjas patvirtintų, kad balsuoja laisvai ir laikosi slapto balsavimo. Taip pat kaupiama informacija apie rinkėjo prisijungimo prie interneto duomenis, jo internetiniam balsavimui naudojamą įrangą, rinkėjo tapatybė yra nustatoma naudojant Elektroninius valdžios vartus.

Lietuvoje jau daugelyje rinkimų yra naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai ir jie yra tinkami internetiniam balsavimui, gali būti panaudota VRK Informacinės sistemos dalis, skirta rinkimų rezultatų iš rinkimų apylinkių ir diplomatinių atstovybių surinkimui. Tačiau, anot „socialdarbiečių“, reikėtų įsigyti programinę ir techninę įrangą generuoti stiprius asimetrinio šifravimo raktus, sukurti internetinio balsavimo elektroninės balsadėžės programinę įrangą balsavimo paketų apskaitai, saugojimui, šifruotų biuletenių perdavimui skaičiuoti, ir elektroninės balsadėžės posistemę balsų iššifravimui bei skaičiavimui. Taip pat sukurti programinę įrangą, siunčiamą rinkėjui elektroniniams biuleteniams užpildyti ir šifruoti.

„Visa tai realu įgyvendinti iki būsimų rinkimų, jeigu Seimas projektams pritartų gegužės mėnesį. Per birželį ir liepą būtų galima sukurti programinę ir įsigyti techninę įrangą, rugpjūtį ir rugsėjį dar galima testuoti sistemą, o spalį per šiuos rinkimus rinkėjai jau galėtų balsuoti internetu. Žinoma, kai konkurentai nori užblokuoti viešuosius rinkimus, sąmoningai įmanoma užvilkinti pirkimo procesus, bet tai reikštų, kad kažkas nori pakenkti“, – sako J. Bernatonis.

LSDD frakcijos seniūnas R. Sinkevičius teigia, kad kasmet visoje Europos Sąjungoje rinkėjų aktyvumas mažėja, ir tai kelia nerimą, o dėl skaitmenizavimo atsiranda didesnės internetinio balsavimo galimybės, mes neišvengiamai prie jų artėjame.

„Seimas turi būti suinteresuotas savo autoriteto auginimu visuomenėje, nes kuo daugiau rinkimuose balsuos žmonių, tuo autoritetas augs. Mažėjant aktyvumui, prisidėjus COVID-19 virusui ir dėl jo įvestam karantinui, kyla sunkumų, ir rinkėjų skaičius gali pasirodyti per mažas, kad rezultatai galiotų. Pabrėžiu, kad internetinis balsavimas nėra alternatyva, bet būtų tik papildomas balsavimo būdas prie jau galiojančių. Mes kviesime kitas frakcijas ir partijas palaikyti šitą idėją“, – sako R. Sinkevičius.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija