2022 m. lapkričio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Šiuo metu šalyje neveikia konkretus ir veiklus krizių valdymo mechanizmas, bet netrukus toks turėtų rastis. Vietoje padrikos organizacijos ir išskydusių atsakomybių – viena krizių valdymo platforma. Vietoje ribotų ir išbarstytų resursų – 24/7 veikiantis kompetencijų centras. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, Ateities komiteto pirmininko liberalo Raimundo Lopatos teigimu, pastarieji dideli išbandymai pagaliau privertė surasti sprendimą, kad ateityje valstybės krizės būtų įveikiamos lengviau.
Trečiadienį naująjį Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Lopata atkreipia dėmesį, kad šio paketo autoriai atsižvelgė į daugumą Seimo Ateities komiteto pasiūlymų, kuriuos šis suformulavo dar pavasarį.
„Per pastaruosius metus įgyta patirtis pagaliau atvedė prie aukščiausio ir vakarietiško krizės valdymo standarto, kuris veiks nepriklausomai nuo būsimų krizių sunkumo, pasikeitusios valdžios ar atskirų ministrų gebėjimų. Vis dėlto dar lieka neaišku, kur fiziškai veiks pagrindinis valdymo organas – Nacionalinis krizių valdymas centras, ir koks vaidmuo bus numatytas nacionaliniam transliuotojui informuojant visuomenę“, – sako R. Lopata.
Krizių valdymo paketu padalijamos ne tik konkrečios atsakomybės ir nustatomi galios lygmenys suvaldant krizes, bet ir sukuriami parengties, pratybų, personalo ir kt. algoritmai. Valdant krizes taip pat įtraukiamas nevyriausybinis sektorius ir visuomenė, kaip siūlė Ateities komitetas.
Be to, krizių valdymo sprendimai bus perkeliami iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) į Vyriausybę. Ateities komitetas buvo suabejojęs, ar Nacionalinis krizių valdymo centras turėtų veikti Vyriausybės pastate, Gedimino pr., Vilniuje, nes kilus krizei gali būti fiziškai nepasiekiamas, todėl siūlė ieškoti alternatyvios vietos.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Jono Varkalio pastebėjimu, naujasis modelis nustato ir išgrynintą vaidmenį savivaldybėms. Pagal projektą, savivaldybėse dirbs parengties pareigūnai, kurie civiline sauga rūpinsis ne protarpiais, o nuolat. Ištikus krizei, savivaldybėse veiks operaciniai centrai, užtat nebeliks pirmojo lygmens ekstremaliųjų situacijų komisijų, nes suvaldyti padėtį visu pajėgumu įsitrauks nacionalinis centras.
„Ekstremaliosios situacijos įprastai kyla ne visoje šalyje, o konkrečioje vietoje. Ištikus krizei, savivaldybių vaidmuo yra lemiamas, tačiau jos ne iš karto sulaukia deramos pagalbos iš Vilniaus, kaip, pavyzdžiui, atsitiko gesinant padangų gaisrą Alytuje. Priėmus civilinės saugos ir krizių valdymo reformą, jokia savivaldybė neliks palikta viena atsitikus nelaimei, nes turės stiprų užnugarį Vyriausybėje ir visuomet vieną už padėtį atsakingą profesionalą pačioje savivaldybėje“, – sako J. Varkalys.
Kaip trečiadienį komitete aiškino projektą rengusios VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, už krizių valdymą Lietuvoje atsakingas Nacionalinis krizių valdymas centras tiek telks visą informaciją, tiek priims sprendimus. Pagal projekto koncepciją, krizės samprata kildinama trimis atvejais: nesuvaldytos ekstremaliosios situacijos, ypatingo įvykio, grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Ką parodė tiek COVID-19, tiek Alytaus gaisras, kad yra ekstremalioji situacija, kuriai tarsi užtektų vieno sektoriaus dėmesio, bet realiai tai yra tarpsektoriniai dalykai. Vadinasi, to vadinti ekstremaliąja situacija nebeišeina – tai yra krizė, kur sprendimų reikia aukščiausiu lygmeniu – nebe instituciniu, o vyriausybiniu. Antras dalykas – ypatingas įvykis, kuris reikalauja aukštesnio strateginio įsitraukimo, pavyzdžiui, lietuvių įkaitų paėmimas prie Somalio krantų. Taip pat matome, kas darosi pasaulyje, todėl negalime atmesti, kad gali būti įvairių grėsmių nacionaliniam saugumui, todėl reikia turėti krizės valdymo mechanizmą“, – sakė D. Domarkas.
Seimas naująjį krizių valdymo modelį, steigiant Nacionalinį krizių valdymo centrą, numatančios Civilinės saugos įstatymo naujos redakcijos pateikimui pritarė birželio 27 d.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
