2022 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Vienas iš svarbiausių Lietuvos ateities ekosistemos tikslų – sutelkti valstybės institucinius pajėgumus ir organizuoti veiksmingą sistemą, skirtą palaikyti visų valdymo lygių ir grandžių ateities strateginius sprendimus bei nuolat veikiančią informacinio monitoringo, aprūpinimo ir analizės strateginio valdymo sistemą. Siekiant modernizuoti valstybės valdymą, konkurencingumą ir atsparumą kintančioje pasaulinėje aplinkoje, būtina sutelkti valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių potencialą. Šiam tikslui pasiekti komitetas siūlo parengti Lietuvos ateities ekosistemos baltąją knygą, kuri padėtų Lietuvos ateities ekosistemos gairių pagrindus bei taptų naudingas įrankis planuojant numatomą viešojo valdymo reformą Lietuvoje.
Apie Lietuvos ateities ekosistemos plėtros gaires buvo diskutuojama Seimo Ateities komiteto 2022 m. rugsėjo 16 d. komiteto posėdyje. Jame buvo siekiama sutelkti visų valstybės institucijų ir suinteresuotų šalių pozicijas dėl Lietuvos ateities ekosistemos gairių, susieti atskiras ateities ekosistemos dalis ir aspektus į visumą bei inicijuoti vieningą Lietuvos ateities strateginio valdymo platformą.
„Lietuvos ateities ekosistema – tai valstybinių strategijų palaikymo sistema, derinimo ir praktinio įgyvendinimo mechanizmas, kuris pagal kintančias realijas koreguoja, tobulina ir pratęsia valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, kuria pagrindus strateginių sprendimų priėmimui viešojo valdymo struktūrose ir didina jų įgyvendinimo efektyvumą“, – pažymėjo komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Ateities komiteto pirmininkas akcentavo, kad, siekiant darnios Lietuvos ekosistemos plėtros, yra būtina tobulinti Strateginio valdymo įstatymą, kitus susijusius teisės aktus ir jų įgyvendinimo metodikas, jų sąsajas su realiomis sektorinėmis strategijomis, įžvalgomis, inicijuoti organizacinius pokyčius, valdymo institucijų personalo kompetencijų permainas ir užtikrinti į ateitį orientuotų sprendimų priėmimą valstybės institucijų praktikoje, įvedant numatomojo valdymo principus.
Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis pažymėjo, kad šiuo metu visi pajėgumai yra nukreipti į valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kūrimą ir tikimąsi, kad iki kitų metų vidurio šis dokumentas taps valstybės numatomojo valdymo pagrindu. Patarėjas pažymėjo, kad į valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procesą įsitraukė jau per 600 ekspertų, tačiau kalbant apie strateginį prognozavimą viešajame sektoriuje pripažinta, kad institucinius strateginių įžvalgų pajėgumus reikia stiprinti. D. Žeruolis akcentavo, kad strateginis prognozavimas turi tapti natūraliu ir integruotu procesu viešojo valdymo srityje ir visa apimtimi išnaudoti savo potencialą.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pažymėjo, kad numatoma viešojo valdymo reforma yra vienas iš pagrindinių XVIII Vyriausybės prioritetinių darbų. Tikimasi, kad įgyvendinus reformą bus dar labiau įtvirtintas strateginio prognozavimo principas viešajame valdyme, o strateginis valdymas taps natūralia ir integralia politikos formavimo dalis.
Ateities komitetas posėdžio pabaigoje priėmė sprendimą, kuriame pagrindinis dėmesys yra skiriamas Lietuvos ateities ekosistemos gairių plėtrai ir konkrečioms siūlomoms priemonėms. Komitetas nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant nedelsiant stiprinti šalies numatomosios valdysenos pajėgumus ir pradėti kurti Lietuvos ateities ekosistemos pagrindus, suformuojant jos koordinacinį centrą Vyriausybės kanceliarijoje. Komitetas taip pat siūlo suformuoti Lietuvos strategijos koordinavimo platformą, įtraukiant įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijas, mokslo ir studijų įstaigas, verslo ir pilietinės visuomenės atstovus. Vyriausybės prašoma pavesti Vyriausybės kanceliarijai Finansų ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai parengti Lietuvos ateities ekosistemos baltąją knygą.
Posėdyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo kancleris Modestas Gelbūda, finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas, ambasadorius ypatingiems pavedimams Vidmantas Purlys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, Statistikos departamento vyriausioji patarėja inovacijoms Gita Literskė, Vyriausybės strateginės analizės centro Strateginės valdysenos dalykinės komandos vadovė Sigita Trainauskienė, skaitmeninių inovacijų ekspertė Ieva Žilionienė, VU TSPMI studijų skyriaus vadovė Gintarė Proscevičiūtė.
Kviečiame žiūrėti diskusijos vaizdo įrašą Seimo „YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
