Lietuviai keliauja labai toli, į kitus pasaulio kampelius, kad tik galėtų atrasti ką nors egzotiško, tačiau pamiršta, kokia nuostabi yra Lietuva, kokia ji įvairi ir spalvota. Pirmiausia reikia pažinti savo šalį, o ne skubėti “sveikintis” su kitomis kultūromis, tad šis straipsnis – pirmas žingsnis gilesnės Lietuvos regionų analizės link.
Lietuvos regionai yra labai skirtingi ir yra ne vienas kriterijus – kuo remiantis galima juos suskirstyti. Tai gali būti tradicijos, maistas, žaidimai, tačiau šiame straipsnyje remsimės apranga, kuri taip pat padeda suskirstyti lietuvius į keturias kategorijas: žemaičius, dzūkus, suvalkus bei aukštaičius.
Išeiginiai bei kasdieniniai drabužiai
Drabužių klasifikavimas į kasdieninius ir išeiginius – nėra XXI amžiaus įprotis. XIX-XX amžiaus Lietuvoje – rūbai buvo irgi skirstomi. Žinoma, išeiginiai siuvami iš geresnio audinio, labiau puošiami nei tie, kurie nešiojami kasdien. Išeiginiams dažniausiai naudojamas čerkesas, milas, o naminiams rūbams – linas, pakulniai.
Aukštaičiai – kuklūs
Jeigu esate aukštaitis, tokiu atveju galime Jums pasakyti, kad Jūsų protėviai buvo kuklūs, nes būtent tokius drabužius ir kūrė. Tiesa, jie dažniausiai buvo šviesios spalvos, tad net ir kasdieniniai atrodė gana šventiškai. Bene ryškiausias bruožas yra languoti, ilgi sijonai. Ornamentai nebuvo sudėtingi, tačiau ir jiems išsiuvinėti – reikėjo nemažai laiko.
Žemaitės mylėjo skaras
Štai vienas ryškiausių žemaičių moteriškų rūbų bruožas yra skaros, kurios buvo dėvimos ne tik švenčių metu, tačiau ir kiekvieną dieną. Tiesa, vėlgi, priklausomai nuo dienos ypatingumo – kito ir pačios skaros puošnumas.
Taip pat šio regiono moterys dėvėjo kur kas ryškesnių audinių drabužius, tad galima sakyti, kad buvo drąsesnės. Prijuostėse dažniausiai komponuojamos raudona bei balta spalvos, jos taip pat siuvinėjamos. Kasdienai – nėra ypač puošnios, tačiau puošnesnės nei aukštaičių.
Suvalkietės investavo į prijuostes
Prijuostės buvo ryškiausias suvalkiečių moterų bruožas, tad jos jau geriau kasdien dėvės gana paprastus drabužius, tačiau būtent prijuostės “išbaigs stilių”. Dažniausiai siuvinėjamos išilginės eilės, kurių siuviniuose atsispindėjo gamtos motyvai.
Dzūkės skyrė dėmesio smulkmenoms
Galiausiai, unikalūs buvo ir dzūkių drabužiai. Labiausiai pasižymėjo tuo, kad siuvinėti raštai – labai smulkūs, tad tekdavo skirti tikrai daug laiko net ir kasdieninių drabužių dekorui. Taip pat moterys dažnai rinkdavosi tamsesnių audinių bei siuvinių prijuostes.
Daugiau įdomių straipsnių rasite tinklaraščiuose: http://www.manomenas.lt/ ir http://interestingspace.com/
Pranešimą paskelbė: Ona Šablauskaitė, UAB Market Rats
