Muzikai – tai asmenys, kurie užsiima kūrybiniu procesu, tvarko ar atlieka muziką. Muzikantai groja tam, kad išreikštų savo jausmus, kiti – profesionalai ir mėgėjai – kad patirtų malonumo. Dalis iš muzikos pragyvena, tuo pat metu tobulina įgūdžius, atskleidžia talentus bei teikia estetines ir socialines vertybes klausytojams. Muzikantai dažnai save išreiškia atlikdami tam tikro žanro muziką: klasikinio žanro arba populiariojo žanro, kuriam priklauso rokenrolas, kantri ir folk muzika.
Dažnai muzika skamba ne tik kaip muzikinis fonas kavinėse, pramogų vietose, bet ir neretai muzikantų užsakovai pageidauja tokiose šventėse kaip vestuvės, jubiliejai ar gimtadieniai. Muzikantai švenčių metu atlieka įvairių žanrų muziką ir tik asmeninės savybės diktuoja atlikėjo galimybes. Atlikėjai nuolat stebi muzikos naujoves, pildo savo dainų repertuarus, išbando įvairius kūrybinius procesus ar muzikinius įrankius. Muzikantai domisi naujausiomis muzikinėmis tendencijomis, kurios neretai parkeliauja iš Didžiosios Britanijos ar JAV. Save tobulinantys muzikantai išties užsitarnauja gerą vardą ir yra ypatingai mylimi klausytojų už kokybišką muziką ir indėlį į muzikinį pasaulį. Grįžtant prie ganėtinai įprastų švenčių, apie kurias kalbėjome ankščiau (vestuvės, gimtadieniai ir t.t.), būtina pabrėžti, kad dažnai profesionalumo lygis padiktuoja muzikantų darbo įkainius. Visada galima derėtis, bet savo vertę žinantys ir pateisinantys atlikėjai dažniausiai į diskusijas nesileidžia. Muzikantų darbas kelia pavydo prisotintas kalbas: ,,Kaip jums lengva… darbas – šventė… bet kas galėtų…“, tokie naivuoliai ar nesuvokiantys realybės žmonės turi suprasti – tai daug įdirbio, vokalo treniruočių, psichologinių ir specifinių žinių reikalaujanti profesija. Žinoma, jeigu susiduriate su muzikantais, kurie ,,bliauna“ ar instrumentu sunkiai ,,rankioja“ natas, tuomet nesiginčysime – jūs taip pat galite tapti tokiu ,,muzikantu“. Liūdna, kad dabar muzikantais save tituluoja, kas netingi. Jau mėlynuosiuose ekranuose matyti, kokia tuštybių mugė karaliauja scenose ir muzikiniame pasaulyje apskritai. Tikrų muzikantų mažėja (nekalbame apie klasikinio žanro atlikėjus, nors visur visko pasitaiko), užvaldo ,,šou tuštutės‘‘ ir ,,tuštučiai‘‘, kurie retai žino, kas yra tikra kokybiška muzika, ar profesionalaus atlikėjo muzikinis kelias. Nėra griežtų taisyklių muzikantams, todėl save muzikantais vadinančių ir tikruosius muzikantus naikinančių sėkmingai daugėja. Tai mūsų visuomenės kultūrinio suvokimo bėdos. Belieka tikėti, kad tai, kas pigu ir banalu greitai išsitrins iš istorijos ir muzikantais save vadins tie, kurie verti šio vardo. Tai galioja ir švenčių muzikantams, kurie taip pat atsakingai turi žiūrėti į savo veiklos kokybę.
