Įvairūs

Minint pasaulinę informuotumo apie maisto švaistymą dieną – nuo atsakingo pirkinių planavimo iki kompostavimo bute

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos skaičiavimai rodo, kad nesuvartotam ir galiausiai išmetamam maistui tenka apie 10 proc. pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Todėl atsakingas vartojimas bei tvari elgsena lemia ne tik išteklių, bet ir mūsų planetos tausojimą. Specialistai pripažįsta, kad būdų, kaip pasiekti minėtą abipusę naudą – apstu, o vienas svarbiausių yra tinkamas susidarančių atliekų virtuvėje pašalinimas.

Kelias į tvarumą grindžiamas bendradarbiavimu

Minint Pasaulinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad prie maisto atliekų kiekio mažinimo gali prisidėti kiekvienas – tiek atsakingiau planuodamas savo apsipirkimus, tiek rinkdamasis tvaresnius būdus susidariusias maisto atliekas pašalinti.

„Maisto atliekų kiekį svarbu mažinti kiekvienoje grandyje – gamyboje, transportavime, prekyboje, o taip pat ir vartojime. Savo ruožtu mes, siekdami mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Be abejo, visiškai išvengti prekių likučių neįmanoma. Visgi net ir tokiu atveju stengiamės, kad maisto išmesti netektų. Jau daugelį metų bendradarbiaujame su didžiausia šalies labdaros organizacija „Maisto banku“, kuriai kasmet atiduodame vartoti tinkamų produktų už daugiau kaip 40 tūkst. eurų“, – sako E. Dapkienė.

E. Dapkienės teigimu, prisidėti prie pastangų mažinti maisto atliekų kiekius gali ir gyventojai. Pavyzdžiui, racionaliau planuojant savo apsipirkimus bei susidarant tikslų reikiamų produktų sąrašą galima gerokai sumažinti nesuvartojamo ir išmetamo maisto kiekį.

„Net ir paprasti įpročiai gali padėti siekiant teigiamų rezultatų. Tarkime, jeigu apsipirkinėjate ilgesniam laikui, visuomet atkreipkite dėmesį į produktų galiojimo trukmę. Tuo pačiu savo savaitės valgiaraštį dėliokite taip, kad artimiausiomis dienomis gamintumėte tuos patiekalus, kuriems reikia greičiau gendančių ingredientų, pavyzdžiui, pieno, grietinės, šviežios žuvies ar mėsos“, – pataria E. Dapkienė.

Kompostavimas – būdas sumažinti žalą aplinkai

Kad ir kaip atsakingai būtų planuojami apsipirkimai, maisto atliekų susidaro kiekvienuose namuose. Tai, kaip su tokiomis atliekomis elgiamasi, taip pat yra labai svarbu. Viena iš galimybių minėtas atliekas tvarkyti aplinkai draugiškesniu būdu – kompostuoti ir panaudoti kaip trąšą. „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė atskleidžia, kad kompostuoti maisto atliekas galima net ir gyvenant bute.

„Kompostavimas yra procesas, kurio metu organinės atliekos yra paverčiamos dirvožemį maistingomis medžiagomis praturtinančia mase – savotiškomis natūraliomis trąšomis. Tokiu būdu maisto atliekas galima naudingai panaudoti. Be to, tinkamai kompostuojant išvengiama įvairių dujų išsiskyrimo, kurios kitu atveju į atmosferą patektų organinėms atliekoms pūvant sąvartynuose ir spartintų klimato atšilimą“, – sako B. Baratinskaitė.

Kartu ji priduria, kad maisto atliekų kompostavimo konteinerius įsirengia vis daugiau individualių namų, sodybų gyventojų, tačiau tokiu būdu atliekas šiandien galima perdirbti net ir gyvenant bute: „tam tereikia kompostavimo dėžės ar maišo, žemės ir Kalifornijos sliekų, kurių galima įsigyti sodininkystės reikmenų parduotuvėse“.

Kompostavimui tinka ne visos maisto atliekos

„Maximos“ atstovės teigimu, komposto gamyba reikalauja šiek tiek priežiūros. Visų pirma, kompostavimo konteineriui sklype ar talpai namuose svarbu parinkti tokią vietą, kuri nebūtų nuolatinėje saulės šviesoje. Kitu atveju kompostuojamos medžiagos gali išdžiūti ir procesas nutrūkti. Kompostavimo talpoje taip pat svarbu užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją. Tam kompostuojamą miškinį reikėtų kartas nuo karto pamaišyti, o dedant atliekas – jų pernelyg nesuspausti.

„Svarbu nepamiršti, kad kompostavimui tinkamos ne visos maisto atliekos. Į komposto talpą negalima mesti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų. Jei kompostavimui naudojami sliekai, į mišinį taip pat nereikėtų dėti svogūnų, česnakų ar citrusinių vaisių, nes šios atliekos gali pakenkti šiems medžiagas skaidantiems organizmams. Kompostavimui tinkami vaisių, daržovių gabaliukai ir jų žievės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai. Be to, į tą patį mišinį galima mesti ne tik maisto, bet ir sodininkystės atliekas – sugrėbtus lapus, nupjautą žolę, išrautas piktžoles be subrendusių sėklų, nuvytusias gėles ir panašiai“, – vardija B. Baratinskaitė.

Komposto paruošimas, priklausomai nuo pasirinkto metodo ir konkrečių kompostavimo sąlygų, gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki 1-2 metų. Subrendęs kompostas yra tamsios spalvos, birus ir kvepia miško žeme. Jį galima sumaišyti su dirvožemiu sode, darže, šiltnamyje ar naudoti kambarinių gėlių žemei vazonuose praturtinti.

B. Baratinskaitė pažymi, kad kompostavimas neatstoja atsakingo vartojimo ir racionalesnio pirkinių planavimo, tačiau yra tvaresnis būdas maisto atliekas pašalinti tuomet, kai jų susidaro.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
Minint pasaulinę informuotumo apie maisto švaistymą dieną – nuo atsakingo pirkinių planavimo iki kompostavimo bute