Įvairūs

Mažiau kilometrų – daugiau tvarumo: kodėl verta valgyti košę iš lietuviškų avižų?

Avižos savo populiarumu su kitomis kruopomis nesidalija – ne vienerius metus jos yra dažniausias pirkėjų pasirinkimas, rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. Vis dėlto tikriausiai nei vienas valgydamas avižinę košę nepagalvoja, kad tai – daugiau nei kruopų košė, ypač jei ji pagaminta iš Lietuvoje užaugintų avižų.

„Avižos pirmiausia vertinamos dėl savo maistinių savybių. Viso grūdo avižos yra daug energijos suteikiantys angliavandeniai, pasižymintys dideliu naudingų mūsų organizmui skaidulų ir mineralinių medžiagų kiekiu, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pabrėžianti, kad avižos yra ir vienas iš kainos atžvilgiu draugiškų produktų.

Visgi, pasak jos, apie avižas ne vienerius metus jau kalbama ir kitame – tvarumo – kontekste. Pavyzdžiui, mokslininkai įvardija avižas kaip vieną iš tvariausių maisto produktų, jeigu išpildamos kelios sąlygos. Viena jų – auginimo vieta.

„Geri maisto įpročiai formuojasi palengva, bet ką mes jau dabar kiekvienas galime padaryti dėl ateities – valgyti daugiau vietos augintojų užauginto kokybiško maisto ir taip sumažinti atstumą, kurį maistas įveikia nuo lauko iki mūsų stalo“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Lietuviškų avižų renesansas

Norėdami pokyčių, iš tiesų turėsime keisti savo mąstymą, sutinka ir Marius Dužinas, įmonės „Malsena Plius“ generalinis direktorius.

„Šiuo metu esame vieninteliai grūdų perdirbėjai, vykdantys unikalias partnerystės programas su Lietuvos ūkininkais. Šios programos leidžia ne tik patenkinti augantį vietinės grūdų žaliavos poreikį, bet ir prižiūrėti žaliavos kelią nuo pat sėklos iki galutinio produkto. Padedame Lietuvos ūkininkams užauginti didesnius, kokybiškesnius grūdų derlius, skatiname ekologiškesnius žemdirbystės būdus, o tuo pačiu – tausojame mūsų šalies gamtą“, – sako M. Dužinas.

Pasak „Malsena Plius“ vadovo, dar 2013 metais Lietuvoje buvo pradėta avižų auginimo programa, kurios tikslas – užtikrinti reikiamus kokybiškos vietinės avižų žaliavos kiekius. Kadangi avižos Lietuvoje ilgą laiką buvo auginamos tik kaip pašarinė kultūra, teko iš Skandinavijos atsivežti maistinių avižų, kurios tiktų mūsų šalies klimatui bei skirtingų regionų dirvožemiams.

„Būtent ši programa išpopuliarino maistinės avižos kultivavimą tarp Lietuvos ūkininkų ir sukėlė maistinių avižų renesansą vietinėje rinkoje“, – džiaugiasi M. Dužinas, pabrėždamas, kad pamažu dėl visų nuosekliai daromų veiksmų nyksta avižų, vien tik kaip pašarinės kultūros įvaizdis.

Tvarumo paslaptis

Mokslininkai teigia, kad avižas reikia skatinti dažniau valgyti ne tik dėl jų maistinių savybių. Pirkėjams patariama pasidomėti ne tik kur jos buvo augintos, bet ir kokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ar augintojui svarbu tik užauginti kuo daugiau grūdų, ar rūpinamasi ir gamta, mažinant pesticidų ir trąšų kiekį.

„Šiuo metu plėtojama nauja avižų veislė – „Herkuless Baltic“. Ji yra švariausia ir kokybiškiausia Lietuvoje. Avižos ir pačios savaime yra palanki grūdinė kultūra, nes yra atsparesnė gamtos išdaigoms, reikalauja mažiau trąšų, pesticidų. Tačiau tobulėti visada yra kur, o mūsų tikslas – sulaukti gausesnio derliaus su mažiau chemikalų“, – sako M. Dužinas.

Kita svarbi avižų auginimo pusė tvarumo kontekste – sėjomaina. Avižos yra ta kultūra, kuri dirvą ne alina, o maitina – avižos palieka dirvoje daug anglies ir organinių medžiagų. Dėl šios priežasties ūkininkai skatinami sėti avižas, kaip vieną geriausių mūsų klimato sąlygomis augalų. Pavyzdžiui, nuimi derlių, pasėji avižas ir po to gali sėti kviečius. Jos neturi bendrų ligų ir palieka daug anglies lauke, todėl tai naudingas augalas.

„Šiandien mūsų dirvožemiai išnaudojami maksimaliai, nes pirminis tikslas – išauginti kuo didesnį derlių, todėl mineralinių medžiagų dirvoje, o kartu ir grūduose – mažėja. Tačiau su naujomis technologijomis galime kurti maistingesnes kultūras ir grūdus, kurie sugebėtų iš žemės pasiimti tai, ko reikia labiausiai. Mūsų tikslas – suteikti vartotojui maistingiausią ir vertingiausią produktą“, – teigia M. Dužinas, „Malsena Plius“ generalinis direktorius.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“