Įvairūs

„Maximoje“ pirkėjai jau gali prisidėti prie maisto nešvaistymo, įsigydami standarto neatitinkančių daržovių

Statistika byloja, kad kasmet pasaulyje išmetama apie 1,6 mlrd. tonų tinkamo vartoti maisto, iš jų vien Europoje – apie 90 mln. tonų, o daugiau kaip 60 kg nesuvalgyto maisto kasmet į šiukšliadėžę palydi kiekvienas lietuvis. Visą vasarą lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ pirkėjai galės įsigyti originaliai nuaugusių „Kietaviškių“ daržovių ir tokiu būdu prisidėti prie maisto  nešvaistymo. Tokių daržovių per vasarą ketinama parduoti 100 tonų.

„Prekybos centruose pirkėjai įpratę matyti tobulos išvaizdos daržoves, bet visi suprantame, kad gamtoje nėra vieno standarto. Šios iniciatyvos dėka bus galima įsitikinti, kad forma nelemia  skonio, ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo, maisto nešvaistymo. Ši tema mūsų prekybos tinklui itin svarbi“, – apie visą vasarą truksiančią iniciatyvą pasakoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Kietaviškių“ šiltnamiuose originaliai nuauga kas dešimta daržovė – taip kasmet jos sudaro net 550 tonų. Dalis nestandarinių daržovių dovanojama „Maisto bankui“, socialiai atsakingiems verslams, taip pat iš jų gaminamos natūralios sultys. Šiemet pirmą kartą išskirtinai atrodančios daržovės pasieks ir parduotuvių lentynas prekybos tinkle „Maxima“ bei internetinėje parduotuvėje „Barbora“.

„Priimdami į savo namus nestandartines daržoves ne tik edukuojame savo vaikus, bet ir labai konkrečiais veiksmais prisidedame prie vadinamojo „zero waste“, arba gyvenimo be atliekų. Įstatymai labai griežtai reglamentuoja, kokiomis daržovėmis gali būti prekiaujama prekybos centruose. Tad labai džiaugiamės, kad šią maisto nešvaistymo iniciatyvą palaiko ir valstybė,  suteikusi galimybę tiesiogiai supažindinti vartotojus su nestandartinės formos, tačiau tokiomis pačiomis skaniomis, maistingomis ir kiekvieno mūsų organizmui reikalingomis daržovėmis“, – sako „Kietaviškių“ marketingo vadovė Skaistė Sližė.

„Kietaviškių“ socialinės iniciatyvos „Gražuolė ir pabaisa“ ženklu pažymėti agurkai bei žaismingai iliustruoti „Bjaurusis ančiukas“ pomidorai pirkėjus turėtų maloniai nustebinti ne tik kūrybiškai perteiktomis pasakų metaforomis, bet ir trečdaliu mažesne kaina.

Kova su maisto švaistymu

Skaičiuojama, kad per metus vien šios iniciatyvos dėka bus išsaugota daugiau nei 100 tonų tinkamo vartoti maisto, o tai atitinka beveik 200 tonų CO2 emisijų, kurios nepateks į aplinką. Panašūs projektai, įgalinantys žmones realiais veiksmais prisidėti prie itin reikalingo pokyčio ir planetos išsaugojimo, jau sėkmingai įgyvendinti Prancūzijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugybėje kitų pažangių šalių.

„Savo veiklą grindžiame socialinės atsakomybės strategija, kurios siekis – iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc. Jaučiame didelę atsakomybę kaip įmanoma efektyviau sumažinti išmetamo maisto kiekius. Vartojimui tinkamus maisto produktus atiduodame organizacijai „Maisto bankas“, padedančiai sunkiau gyvenantiems žmonėms. Vartoti nebetinkamus produktus perduodame šalies ūkininkams ir specializuotai perdirbimo įmonei. Baigę galioti maisto produktai naudojami kaip gyvulių pašaras, komposto, biomasės, elektros ir šilumos gamyboje“, – dalijasi E. Dapkienė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
„Maximoje“ pirkėjai jau gali prisidėti prie maisto nešvaistymo, įsigydami standarto neatitinkančių daržovių