Įvairūs

Sovietiniai ir nauji daugiabučiai: gyventojų poreikiai tie patys, problemos skirtingos

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena 2-3 kambarių dydžio butuose ir tai yra pati populiariausia būsto rūšis šalyje. Tuo tarpu daugiau kaip 70 proc. visų šalies būstų pastatyti sovietmečiu, todėl gyventojų rūpesčiai neapsiriboja tik rudenį prisidedančiomis sąskaitomis už šildymą.

Energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovo Henriko Gaidamavičiaus teigimu, svarbi, bet neretai užmirštama sritis yra elektra, pradedant nuo kiekvienam butui skirtos galios, baigiant kasdien sunaudojamu jos kiekiu ir patiriamomis finansinėmis išlaidomis.

„Žinant tai, kad didžioji dalis šalies gyventojų gyvena daugiabučiuose, verta atkreipti dėmesį į sovietmečiu statyto būsto problemas. Jei moderni statyba atitinka laikmečio tendencijas, tai sovietmečiu iškilęs būstas yra ne tik morališkai pasenęs, bet ir suprojektuotas taip, kad iš esmės atsilieka nuo šių dienų poreikių. Pavyzdžiui, anksčiau standartinė elektros galia vienam butui buvo 2 kilovatai (kW), o dabar tiek gali prireikti vien elektrinei viryklei“, – sako H. Gaidamavičius.

Net jei gyventojai sutaria dėl daugiabučio renovavimo, kuris iš esmės orientuotas į šiluminės energijos mažinimo sąnaudas, sovietiniuose daugiabučiuose išvedžioti elektros laidai paprastai lieka ten, kur ir buvę. Tik per ilgus dešimtmečius pasenę, nusidėvėję, tapę trapūs ir su abejotina perspektyva, kad būsto savininkai norės juos keisti bei pasiryš dar ir buto vidaus remontui.

Pasak H. Gaidamavičiaus, nuo šiuolaikinio gyvenimo neatsiejamų elektros prietaisų gausa užpildė visus būstus, o senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės dėl to patiria nemažų iššūkių, nes apkrauna senstelėjusį vietinį elektros tinklą.

„Viryklės, skalbyklės, šaldytuvai, elektriniai arbatinukai, šaltuoju metų laiku – šildytuvai, o vasarą – ventiliatoriai. Kai kurie, pavyzdžiui, maisto šaldymo prietaisai veikia nuolatos ir iš elektros tinklo negali būti išjungti. Vis dėlto, kol iki daugiabučių atsiris rinkos liberalizavimo banga ir bus galima individualiai pasirinkti elektros tiekėją bei kainą, yra keletas gudrybių, kaip galima taupyti elektrą ir išnaudoti ją efektyviai jau dabar“, – pastebi H. Gaidamavičius.

Galbūt ne kartą girdėtas patarimas rinktis modernius, kuo aukštesnės energijos suvartojimo klasės prietaisus, taip pat energiją tausojančias lemputes, tačiau yra ir paprastesnių, iš esmės nieko nekainuojančių būdų peržiūrėti ir pakoreguoti netinkamus įpročius.

Veikianti virtuvės įranga uzurpuoja daug būstui priskirtos elektros galios. Tam, kad elektros energijos ji sunaudotų mažiau, nebūtina susipirkti naują. Pavyzdžiui, jei puodo dugnas yra nelygus ir visu plotu gerai nepriglunda prie kaitlentės, elektros sąnaudos iškart išauga, todėl pirmiausiai verta įsivertinti turimų indų kokybę ir, jei reikia, juos atsinaujinti. Naudojantis orkaite patariama rinktis konvekcinį režimą, nes įjungtas oro ventiliatorius temperatūrą padidina net apie 10-15 °C.

Daugiau planuoti bei skaičiuoti verta ir ruošiantis skalbti: rinktis optimalią skalbimo programą, neperkrauti skalbyklės skalbiniais, bet ir neįjungti suktis beveik tuščios. Tokiu būdu galima sumažinti skalbimo ciklų skaičių ir sutaupyti elektros energijos.

Taupyti elektrą padeda ir asmeninė disciplina palaikant švarą namuose. Švarūs langai praleis daugiau dienos šviesos ir sumažins poreikį anksčiau įsijungti dirbtinį apšvietimą. Dar vienas dulkių surinkėjas – siurblys, taip pat turėtų būti kuo dažniau valomas, nes jis išnaudoja kur kas daugiau elektros energijos, jei jo filtrai užkimšti nešvarumais.

„Šildymo sezonas yra neabejotina kiekvieno rudens aktualija, nes centralizuotai šiluma pirmiausiai imama tiekti į mokymo, gydymo įstaigas, o gyvenamieji namai įsijungia kiek vėliau, tačiau ir tada čia yra papildomai pasitelkiami elektriniai šildytuvai. Vertėtų įsitikinti, kad būste esantys langai yra sandarūs, už radiatorių galima įdėti šilumą atspindinčią medžiagą, o ir radiatorių neuždengti tankiomis, sunkiomis užuolaidomis ar kitais dekoratyviniais elementais“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalies namų ūkiai (26 proc.) bendru galutiniu visų energijos rūšių suvartojimu atsiliko tik nuo transporto sektoriaus (41,1 proc.).

Apie bendrovę:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą 8000 įmonių bei daugiau nei 3000 namų ūkių, tiekia dujas beveik 150 bendrovių, yra įrengusi beveik 400 saulės jėgainių.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“
Sovietiniai ir nauji daugiabučiai: gyventojų poreikiai tie patys, problemos skirtingos