Įvairūs

Lietuvos savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių neišnaudodamos visų lankstumo priemonių

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar, tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi taisyklių. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis užtikrina galimybę sutaupyti išteklius ir juos perskirstyti prioritetinėms sritims.

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, buvo atliekamas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2020 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2021 m. biudžetai (ex-ante). Atlikus vertinimą nustatyta, kad visos savivaldybės laikėsi valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių.

Siekiant padėti savivaldybėms pandemijos laikotarpiu, buvo numatytos įvairios lankstumo priemonės, tačiau fiskalinės drausmės taisyklių buvo laikomasi jų neišnaudojant. „Pandemijos laikotarpiu ir esant neigiamam produkcijos atotrūkiui nuo potencialo savivaldybių biudžetams leidžiama turėtų tam tikro dydžio deficitus, tačiau esminis pajamų ir išlaidų balansavimas užtikrinamas per centrinės valdžios dotacijas ir subsidijas. Toks principas taikomas, nes skolinantis valstybės vardu suteikiamos reikšmingai palankesnės skolinimo sąlygos, nei individuali savivaldybė gautų skolindamasi savarankiškai finansų institucijoje“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2022 m. pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2021 m. ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė