Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, balandį vertybinių popierių sąskaitomis šalies kredito įstaigose aktyviai naudojosi apie 12 proc. daugiau klientų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o investuotų lėšų apyvarta ūgtelėjo maždaug dvigubai. Pasak ekspertų, tai – dėsningas reiškinys, susijęs su sparčiu indėlių portfelių augimu, bei gerėjančio visuomenės finansinio raštingumo ženklas.
LBA duomenimis, pernai daugiausiai lėšų gyventojai nukreipė į Baltijos ir užsienio šalių įmonių akcijas, o antroje vietoje pagal populiarumą buvo investicijos į investicinius fondus.
„Metinis Lietuvos gyventojų indėlių augimo tempo rodiklis šiemet vasarį pasiekė 22 proc. ir buvo geriausias visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos gyventojai kredito įstaigose turi sukaupę 18 mlrd. eurų indėlių – 3 mlrd. eurų daugiau nei pernai. Todėl natūralu, kad klientai išmėgina investavimą“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Ekspertės vertinimu, ši tendencija taip pat rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviau domisi asmeninių finansų temomis. „Taupymas – vienas pirmųjų ir dažniausių praktinių žingsnių, siekiant išmintingai tvarkytis savo finansus. Tačiau jokia paslaptis, kad pinigai, laikomi kojinėje, nuvertėja. Todėl pamažu vis daugiau žmonių ieško būdų įdarbinti santaupas“, – pastebi LBA vadovė.
Lietuvos bankai klientams teikia investavimo į Baltijos ir užsienio šalių bendrovių akcijas ir obligacijas, fondus, kurių vienetais prekiaujama biržose (angl. ETFs), ir investicinius fondus paslaugas. Šios finansinės priemonės yra pasiekiamos bankų internetinėse svetainėse. Čia pateikiama informacija ne tik apie įsigytus finansinių priemonių vienetus, bet ir jų pelningumą, publikuojamos ekspertų rekomendacijos.
Pirmieji žingsniai – pasirūpinus būtiniausiais dalykais
Norintiems pradėti investuoti reikėtų įsivertinti savo finansinę padėti. Patartina turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinį rezervą, kuris leistų išvengti nepatogumų staiga netekus darbo ar susirgus.
Taip pat rekomenduojama nuosekliai skirti dalį pinigų ilgalaikiams taupymo tikslams. Jeigu, sėkmingai laikantis susikurto finansų režimo, lieka laisvų lėšų, šias galima būtų investuoti.
Pradedantiesiems investuotojams rekomenduojama gerai susipažinti su skirtingų finansų įstaigų teikiamomis investavimo paslaugomis, jų sąlygomis bei įkainiais. Sumanius pradėti investuoti, pirmiausia reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, kurioje laikomi ir apskaitomi vertybiniai popieriai.
„Vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai, kitaip nei pinigai einamojoje banko sąskaitoje, nėra apdrausti indėlių draudimu. Todėl pradėti investuoti galima tik racionaliai įvertinus savo žinias ir lūkesčius. Pradedantiems investuotojams šalies finansų bei kredito įstaigos siūlo konsultacijas su licencijuotais investavimo ekspertais, kurie padės pasirinkti tinkamą investavimo būdą bei produktus, kokią lėšų dalį tam skirti, kaip vertinti rizikas“, – sako E. Čipkutė.
Bankai suteikia galimybę į daugelį finansinių priemonių investuoti net ir nedidelėmis sumomis. Tačiau verta iš anksto pasidomėti ir galimomis išlaidomis: skirtingų finansinių priemonių įsigijimui taikomi skirtingi mokesčiai. Be to, pajamas iš vertybinių popierių pardavimo būtina deklaruoti. Jei per metus iš vertybinių popierių pardavimo uždirbsite daugiau nei 500 eurų, nuo šią ribą viršijančios dalies turėsite sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Apžvelgiame populiariausius taupymo ir investavimo būdus bei įrankius:
1. Išmaniosios programėlės ir periodiniai pervedimai
Šių dienų finansų paslaugos sunkiai įsivaizduojamos be skaitmeninių sprendimų. Jie tinka ir taupymui bei investavimui. Daugelio finansų paslaugų teikėjų mobiliosiose programėlėse galime išsikelti taupymo tikslus ir stebėti, kaip sekasi jų siekti, naudodamiesi skaitmenine taupykle ar periodiniu pervedimu. Tai – puiki praktika prieš imantis sudėtingesnių finansų planavimo iššūkių.
2. Indėliai
Ši taupymo priemonė ypač tinkama tiems žmonėms, kurie nori beveik nerizikuodami atidėti šiek tiek pinigų nenumatytiems gyvenimo atvejams ar kitoms reikmėms. Tiesa, šiuo metu norintiems užsidirbti iš pinigų laikymo indėliais situacija nėra palanki dėl Europos centrinio banko žemų palūkanų normų politikos.
3. Obligacijos
Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai (šalių vyriausybės, finansų institucijos, įmonės) investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas.
4. Struktūrinės investavimo priemonės
Kiekvienai struktūrinei investavimo priemonei būdingos kelių investavimo priemonių: tradicinių (akcijų, obligacijų), mažiau populiarių (žaliavų, valiutų) ir išvestinių (pavyzdžiui, pasirinkimo sandorių) – savybės. Jas pasirinkę, turite galimybę investuoti tose rinkose, kuriose investuoti tiesiogiai smulkiems investuotojams sudėtinga. Be to, priklausomai nuo instrumento struktūros, investuotoms lėšoms bus taikoma visa arba dalinė apsauga.
5. Investiciniai fondai
Investicijas į šiuos fondus valdo valdymo įmonė, t. y. investuoja Jūsų lėšas pagal apibrėžtą strategiją ir laikydamasi nustatytos tvarkos bei sąlygų. Fondai investuoja ne į pavienius vertybinius popierius, o į jų rinkinius. Tad, įsigijęs vieną priemonę, investuotojas turėtų gerai išskaidytą portfelį, šitaip mažindamas investavimo riziką.
6. Akcijos
Akcija — tai nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis jos savininkui (akcininkui) tam tikrą teisę gauti bendrovės pelno dalį (pavyzdžiui, dividendus). Įsigijusieji reikšmingą įmonės akcijų dalį gali dalyvauti ją valdant.
7. Fondai, kurių vienetais prekiaujama biržoje (angl. Exchange Traded Funds (ETF))
Vis populiaresni tampa fondai, kurių vienetais prekiaujama biržose, nes jų valdymo mokesčiai yra kelis kartus mažesni nei investicinių fondų. Jie suteikia galimybę investuoti į diversifikuotą vertybinių popierių portfelį ir pasirinkti geografinį regioną bei ekonomikos sektorių. Šių fondų vienetais biržoje prekiaujama kaip įmonių akcijomis.
8. Nefinansinės priemonės
Investuoti galima ne tik į išvardytąsias finansines priemones, bet ir į kitokį turtą: pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, kolekcines vertybes, meno kūrinius, tauriuosius metalus, taip pat galima skolinti turimas lėšas sutelktinio finansavimo arba tarpusavio skolinimo platformose. Per sutelktinio finansavimo platformas (SFP) galima investuoti į jose viešai paskelbtus įvairius verslo projektus (pvz., naujo verslo kūrimo, verslo ar nekilnojamojo turto projektų vystymo).
Investicinių priemonių įvairovė – didelė, tad pradedantiesiems verta pasitarti su finansų įstaigų specialistais. Prasminga skirti laiko ir savišvietai – kuo daugiau išmanysite patys, tuo lengviau bei įdomiau bus diskutuoti su ekspertais bei ieškoti geriausių sprendimų savo gerovei kurti.
Daugiau informacijos:
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 670 30408
El. p. valerija.kiguolienė@lba.lt
Pranešimą paskelbė: Aistė Veberaitė, UAB „Publicum”