1928 metais Thomas Midgley, amerikiečių chemikas, dirbęs korporacijoje General Motors Research, pirmą kartą istorijoje laboratorijoje sintezavo cheminį junginį, kuris vėliau gavo pavadinimą „freonas„. Pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „frigor”, reiškiančio „šaltį”. Vėliau buvo sintezuota visa grupė tokių junginių, jie buvo žymimi naudojant raidę „R” ir skaičių. Freonai arba chloro fluoro angliavandeniliai – tai bespalvės dujos arba skysčiai, neturintys kvapo ir lengvai tirpstantys organiniuose tirpaluose ir aliejuose, tačiau netirpstantys vandenyje. Freonai – tai metano ir etano mišinys, kuriame vandenilio atomai yra pakeičiami fluoro ir chloro atomais.
Dabar yra žinoma daugiau kaip 40 skirtingų freono junginių, tarp jų yra keli freono tipai, besiskiriantys cheminėmis formulėmis ir savybėmis. Dėl savo termodinaminių savybių (garuodami, freonai absorbuoja šilumą ir išskiria ją kondensacijos metu) freonai dažnai naudojami kaip šaldymo agentai šaldymo įrangoje, kondicionieriuose, parfumerijoje ir medicinoje, iš jo gaminami aerozoliai. Šaldymo įrangoje freonai naudojami kaip šaldymo agentai, jais pildomos oro kondicionierių split sistemos. Pagrindinis freono naudojimo privalumas tas, kad kondicionavimo sistemos su freonu yra labai kompaktiškos. Buitiniuose prietaisuose naudojami šaldymo agentai yra nedegūs ir nekenksmingi žmogui. Freonai naudojami ne tik kaip šaldymo agentai, jie yra naudojami ir kaip propelantai gaisrams gesinti.
1987 metais JTO sudarė aplinkosaugos programą, dėl kurios įsigaliojo „Monrealio protokolas dėl medžiagų, naikinančių ozono sluoksnį”, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti eilės freonų gamybą ir naudojimą, dėl to freonai R-12 ir R-22, o taip pat kai kurie kiti freonai, labiausiai kenkiantys Žemės ozono sluoksniui, tapo nebenaudojami buitinėje technikoje, tačiau iki šiol yra naudojami gesinant gaisrus. Pagal kenksmingumo lygį, freonas 22 yra priskirtas ketvirtajai grupei, ši medžiaga turi narkotinį poveikį, sukelia mieguistumą arba padidintą jaudulį, o esant didelei koncentracijai galima jausti dusulį. Patekęs ant odos sukelia nušalimo simptomus.
Freonai labai inertiški, todėl nedega atvirame ore ir išlieka stabilūs, esant kontaktui su atvira liepsna, tačiau kai jų temperatūra pasiekia aukštesnę nei 250 Celsijaus laipsnių temperatūrą, susidaro nuodingos medžiagos, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais buvo plačiai naudojamos kaip cheminis ginklas. Šaldymo agento toksiškumas nustatomas atsižvelgus į paties agento toksiškumą ir jo skilimo produktų toksiškumą. Toksiškumas priklauso nuo to, kiek freone lieka nešvarių cheminių medžiagų, teršiančių medžiagą gamybinių procesų metu, kurie ir kelia didžiausią pavojų.
