Avinžirniai – iš Azijos kilusi ankštinė kultūra, itin populiari vegetarų ir veganų tarpe. Greičiausiai todėl ši kultūrą masiškai auginama valstybėse, kur mėsos konsumpcija itin maža – Pakistane, Indijoje, Turkijoje. Nors dėl savo sąlyginai didelės kainos tarp visavalgių šis produktas vis dar nėra itin populiarus, sužinojus apie avinžirnių naudą organizmui dažna šeimininkė vis dažniau patiekia juos ant savo pietų stalo.
Šis produktas populiarus tarp vegetarų ir veganų todėl, jog jame itin gausu baltymų, kurie pagal savo aminorūgščių profilį yra beveik identiški mėsos profiliui. Šis produktas mėsą pranoksta tuo, jog jame praktiškai nėra riebalų, todėl reguliariai mėsos produktus pakeičiant avinžirniais, per keletą savaičių cholesterolio kiekis kraujyje kardinaliai sumažėja. Taip pat avinžirniuose itin gausu skaidulų, todėl jie daug lengviau virškinami nei mėsiški produktai.
Avinžirniai pasižymi puikia savybe – juos galima auginti praktiškai visur. Jie puikiai išlaiko tiek labai aukštas, tiek žemas temperatūras (kas labai naudinga Lietuvoje, kur vieną dieną – vasara, o kitą – žiema). Avinžirniai sodinami išmirkyti vandenyje, sodinimo terminas: balandžio pabaiga – gegužės pradžia. Šis terminas gali skirtis, stebėkite, jog sodinimo metu žemės paviršiaus temperatūra būtų šeši – dešimt laipsnių Celsijaus. Avinžirniai sėjami į 6-8 cm gylį. Atstumas tarp sėklų – taip pat 6-8 cm, tarp lysvių – nuo 30 iki 45 cm. Pats avinžirnių krūmas atrodo labai elegantiškai, primena akacija. Iš pirmo žvilgsnio niekada nepasakysite, jog tai – ankštinių krūmas, tik priėję arčiau po tamsiai žaliais lapais pamatysi po keletą mažų avinžirnių.
