Seime užregistruotas siūlymas koreguoti alkoholio prekybą Rugsėjo 1-ąją. Anot advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėjos Aleksandros Fedotovos, tikėtina, kad šis siūlymas dar bus tobulintinas, kol taps galutiniu sprendimu. Ar jau laikas pokyčiams ir Lietuvoje?
Esame vieninteliai Europos Sąjungoje, kur galioja draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną. Kaimyninėje Latvijoje 2010 m. buvo siūloma įvesti šį draudimą, tačiau jis taip ir nebuvo priimtas.
Šį rugsėjį pasiūlytos permainos ir Lietuvoje. Teisės aktų projektų registre užregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma patobulinti esamą reguliavimą ir pakeisti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką nustatant, kad tais atvejais, kai rugsėjo 1 d. sutampa su laisvadieniu (šeštadieniu ar sekmadieniu), alkoholio prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną.
Vis dėlto rugsėjo 1 d. sutapus su laisvadieniu ugdymo ir mokymosi įstaigos mokslo metų pradžios šventę gali surengti ir šeštadienį ar net sekmadienį. Tai kaip tokiu atveju bus taikomas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais ir kaip mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdančiam verslui tinkamai vykdyti įstatymo reikalavimus?
Sprendžiant iš paskelbto projekto, abejotina, kad bus pasiektas deklaruojamas efektyvumas. Teisiniu požiūriu toks draudimo kilnojimo iš vieno dienos į kitą įteisinimas gali sudaryti sąlygas teisiniam neapibrėžtumui atsirasti.
Alkoholio suvartojama mažiau
Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje jau dešimtmetį sistemingai mažėja suvartojamo alkoholio kiekis, keičiasi gyventojų įpročiai, pereinant nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų prie silpnesnių. Stipriai sugriežtinta alkoholio kontrolė kuria nepasitikėjimo žmonėmis kultūrą, skatina alkoholinių gėrimų kaupimą, išgertuvių kultūrą, žmonių dalyvavimą šešėlinėje ekonomikoje ir tolerancijos šešėliui augimą.
Kaip rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pranešimas ir aiškinamasis raštas, mūsų visuomenėje įvyko ir tebevysta pasikeitimai, susiję su alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra, sąmoningumu. Bet ar tikrai tai gali būti siejamas tik su Alkoholio kontrolės įstatyme numatytais draudimais, tarp kurių ir draudimas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais Rugsėjo 1-ąją dieną?
Drausti negalima leisti – kur kablelis?
Konstitucinis teismas viename iš priimtų nutarimų yra nurodęs: „ Istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio ar tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais jų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai nedavė geidžiamo rezultato. Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą, todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų (dažniausiai nelegalių ir neteisėtų) tai paklausai patenkinti. Administracinius kategoriško draudimo metodus vėliau pakeitė įvairios ekonominio ir finansinio ribojimo, taip pat ir reklamos ribojimo, priemonės, kurios dažniausiai taikomos kartu su profilaktinėmis medicininio poveikio bei sanitarinio švietimo priemonėmis, sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir kt.“
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo iniciatorių teigimu, dabartinis ribojimas kartais neatitinka realybės. „ dabar galiojantis įstatymas nenumato sąlygų, kurioms esant, šis draudimas galėtų būtų perkeliamas į kitą dieną. Rugsėjo 1 d. sutapus su savaitgaliu, daugelis ugdymo įstaigų mokslo metų pradžios šventę perkelia į artimiausią darbo dieną. Susidaro situacija, kuomet prekyba alkoholiu draudžiama ne mokslo metų pradžios šventės dieną, o kalendorinę rugsėjo 1 d.“, – tvirtina pokyčių iniciatoriai. Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai deklaruoja, kad siekia efektyvios alkoholio kontrolės politikos ir įteisinus draudimo perkėlimą iš laisvadienio į darbo dieną bus patobulintas esamas reguliavimas.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 d. įvestas prieš šešiolika metų, 2006 m. Kaip tuo metu buvo teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) išplatintame pranešime, šio draudimo tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę ir priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – nesuderinami tarpusavyje dalykai.
Stebint teisėkūros procesą, pagrįstai galima tikėtis, kad šiemet pateiktas siūlymas dar ženkliai transformuosis ir galimai pasikeis taip, kad praktiškai neturės nieko bendro su pirminiu siūlymu. O gal įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys atstovai, atsižvelgdami į vykstančius teigiamus pasikeitimus visuomenėje, pradės diskutuoti apie draudimo vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. atšaukimą, o ne apie draudimo perkėlimą iš laisvadienio į darbo dieną?
Pranešimą paskelbė: Laura Dabulytė, Budinti komunikacija, UAB