Kreditoriniai įsipareigojimai – atsakomybės reikalaujantis sprendimas. Deja, imdami paskolą, retai susimąstome apie realias ateities perspektyvas, pvz., ar turėsime iš ko grąžinti pinigus, jei neteksime darbo? Advokatų kontora Kaune teigia, kad prasčiausias sprendimas, kurį šioje situacijoje galima priimti, yra nieko nedarymas, t. y. netekę darbo, daugelis žmonių nepraneša kreditoriui apie savo pasikeitusią finansinę padėtį ir tiesiog nustoja mokėti mėnesines įmokas. Tokiu atveju, praėjus keliems mėnesiams, sulauksite pranešimų iš antstolio dėl neišmokėtos skolos išieškojimo.
Itin daug sunkumų kyla tuo atveju, jei pasikeitus darbo užmokesčiui, pvz., gaunant minimalią algą, išskaitos iš atlyginimo lieka pernelyg mažos. Dažniausias klausimas – ar antstolis gali iškeldinti šeimą iš vienintelio gyvenamojo būsto, siekiant susigrąžinti nesumokėtą skolą?
Advokatų kontora Kaune primena, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad šeimos turtui priskiriamas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso abiem arba vienam sutuoktiniui. Šeimos turtui gali būti priskiriama šeimos gyvenamoji patalpa ir įvairūs kilnojamieji daiktai, kurie naudojami šeimos namų ūkio poreikiams. Šiai kategorijai priskiriami ir baldai. Minėtasis turtas teisinį statusą (kaip šeimos turtas) įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau šis faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas įregistruotas kaip šeimos turtas viešame registre. Tai reiškia, kad jei šeima savo gyvenamąjį būstą yra įregistravę kaip šeimos turtą, tuomet yra taikoma teisinė šeimos turto apsauga, kuri užtikrina, kad šeimos turtas nebus išieškomas, jei kreditoriai žinojo, kad ankstesnio sandorio sudarymas nebus ir nėra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Tačiau, jei gyvenamasis būstas nėra teisiškai apibrėžtas kaip šeimos turtas, minėtosiomis apsaugos priemonėmis prieš kreditorius pasinaudoti negalima.
Advokatų kontora Kaune primena, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje apibrėžiamas turtas, kuriuo antstoliai negali naudotis išieškojimui, t. y. atliekant išieškojimą, iš fizinių asmenų negali būti pasisavintas ūkio, buities, mokymosi priemonės, darbo reikmenys ir kitas turtas, būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, profesiniam darbui ir mokymuisi. Be to, antstolių išieškojimas negali būti nukreipiamas į Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos neviršijančią pinigų sumą ir visus būtinus neįgaliųjų ir vaikų reikmenis.
Išieškoti nesumokėtas skolas iš skolininkui priklausančio ir šiuo metu gyvenamo būsto galima tik tuo atveju, jei nesumokėta pinigų suma viršija kelis tūkstančius eurų. Jei įsiskolinimas nėra didelis ir jeigu turtas yra neįkeistas, antstolis jokiu būdu negali vykdyti išieškojimo iš jūsų būsto. Jei minėtųjų reikalavimų neatitinkate, antstolis gali išieškojimą nukreipti į dabartinę Jūsų gyvenamąją patalpą.