Rytoj, paskutinį mėnesio sekmadienį, suksime laikrodžius viena valanda atgal – įsigalios žiemos laikas. Prie vasaros laiko grįšime paskutinį kovo sekmadienį. Europos Parlamentas dar 2019 m. patvirtino savo poziciją, pagal kurią nuo 2021 m.laiko sukimas turėjo baigtis. Kiekvienai valstybei palikta teisė pačiai nuspręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi. Tačiau bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos valstybių iki šiol nėra.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad sezoninio laiko keitimo atsisakymas šiuo metu nėra tarp Europos Sąjungos prioritetų. Dauguma valstybių narių į savo pirmininkavimo darbotvarkę šio klausimo taip pat neįtraukia esant dabartinei geopolitinei situacijai ir vykstant karui Ukrainoje.
„Mažiausiai, ko mums reikia, tai Europos Sąjungoje nesutarimo dėl to, kaip sukti laikrodžio rodyklę – pirmyn ar atgal. Džiaugiuosi, kad mes kartu su kaimynais, trys Baltijos valstybės, palaikome vasaros laiką. Tačiau, kai nėra bendro sutarimo tarp visų valstybių, kurį laiką pasirinkti, kyla klausimas – ar apskritai verta grįžti prie šio klausimo“, – sako ministras J. Taminskas.
Net ir po patvirtintos Europos Parlamento pozicijos dėl laiko sukimo, išlieka ES valstybių narių susiskaldymas. Kaip pastebi J. Taminskas, pietinės ES valstybės turi vieną, šiaurės valstybės – kitą poziciją dėl laiko zonos pasirinkimo.
Lietuva, Latvija ir Estijadar 2018 m. sutarė, kad laiko sukiojimo turėtų būti atsisakyta.Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje atskleidė, kaddauguma gyventojų prioritetą teiktų vasaros laikui.
2025 m. balandįES Tarybai pirmininkavusi Lenkija bandė iš naujo iškelti šį klausimą bei patikrintivalstybių narių nusiteikimą dėl laiko keitimo. Tam tikslui buvo parengtas dokumentas, kuriame siūloma visoje Europos Sąjungoje įvesti nuolatinį vasaros laiką, kartu su dvejų metų peržiūros sąlyga, kad būtų galima nuodugniai įvertinti jo poveikį. Kaimynai, teikdami pasiūlymą, tikėjosi, kad siūloma peržiūros sąlyga suteiks šalims lankstumo, užtikrins galimybę spręsti nenumatytus iššūkius ir garantuos, jog galutinis sprendimas atitiks visų valstybių narių interesus.Pasiūlymas buvo aptartas tarybos darbo grupėje, tačiau daugiau aiškumo neatsirado. Šiai dienai –bendro šalių sprendimo nėra.Diskusijose šiuo klausimu Europos Sąjungos Taryboje dalyvauja Susisiekimo ministerija.
Pranešimą paskelbė: Rūta Ambloziejūtė, LR Susisiekimo ministerija
