Problemos dėl padidėjusio svorio atsirado atsirado pakeitus darbo vietą. Naujasis darbas man teikė malonumą, tad jame praleistų valandų neskaičiuodavau. Nesureikšminau fakto, jog pastarasis surydavo visą laiką ir nesuspėdavau net normaliai pavalgyti. Ryte (geriausiu atveju) suvalgydavau sūrelį, tačiau dažniausiai pasitenkindavau kavos ar stiprios arbatos puodeliu. Per dieną įprastai valgydavau du kartus – pietus ir vakarienę. Jei pirmasis valgymas dar būdavo normalus (aišku, porcija toli gražu nebuvo maža), tai vakare, niekam nematant, prisišlamšdavau kaip reikiant. Supratau, jog tai – didžiausia nuodėmė, kenkianti grožiui ir sveikatai, bet sveikesnės gyvensenos pradžią kaskart atidėdavau kitai dienai… Ir toji diena atėjo, kai, išsitraukusi mylimiausius ir tobulai man tinkančius džinsus, visą žiemą pragulėjusius spintoje, vos vos į…