Įvairūs

Viešojo sektoriaus institucinės sandaros tobulinimui – Valstybės kontrolės parengta apžvalga

Viešojo sektoriaus pagrindinis tikslas – teikti paslaugas gyventojams, o jo dydį lemia politiniai ir ekonominiai veiksniai. Koks viešojo sektoriaus dydis yra optimalus, priklauso nuo įvairių aplinkybių, EBPO viešojo valdymo apžvalgų analizė rodo, kad nėra vieno institucinės sandaros modelio, tinkančio visoms šalims, skelbiama aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – parengtoje viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalgoje.

Lietuvos institucinėje sandaroje veikia 4 109 juridiniai asmenys: ministerijos, kanceliarijos, mokyklos, savivaldybės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės ir kt. Politiką įgyvendinančios institucijos sudaro 98 proc. visų Lietuvoje veikiančių viešojo sektoriaus institucijų (4 040), kurių didžioji dalis – 3 431 (85 proc.) – veikia vietos valdžios lygiu. Viešajame sektoriuje veikia 8 teisinių formų institucijos: 78 proc. sudaro biudžetinės įstaigos, 15 proc. – viešosios įstaigos, 7 proc. – valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir kitos įstaigos.

„Viešojo sektoriaus institucijų teisinių formų įvairovė susiformavo ir todėl, kad steigiant institucijas ne visada buvo atliekamas teisinės formos atitikties planuojamai vykdyti veiklai vertinimas. Tai lėmė, kad analogiškas arba labai panašias funkcijas vykdo skirtingos teisinės formos institucijos, pvz., ES paramą administruoja biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir uždarosios akcinės bendrovės“, – sako Jūra Ivonaitytė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

Viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų darbo užmokestį reglamentuoja 20 teisės aktų. Skirtingų teisinių formų institucijų darbo apmokėjimo reglamentavimas skiriasi, skiriasi ir darbo užmokestis jose. Audito metu atliktą Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų santykinio vidutinio darbo užmokesčio 2017–2019 m. I pusm. apžvalgą galite rasti čia.

Nuo 2018 m. Vyriausybė įtvirtino kriterijus, nustatančius, kada galima steigti naujas institucijas, steigiant jas priskiria tam tikrai valdymo sričiai ir kt. Iki 2018 m. įsteigtų institucijų funkcijų peržiūros galėtų išgryninti visų viešojo sektoriaus institucijų kompetenciją, tobulinti organizacinę struktūrą. Tačiau tokios peržiūros, nors ir buvo atliekamos, apėmė tik 20 proc. institucijų, 13 proc. valstybės valdymo sričių, iš planuotų Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūrų trečdalis neatliktos.

Aukščiausioji audito institucija parengta apžvalga siekia sustiprinti viešojo sektoriaus tobulinimo iniciatyvas visose valdymo srityse. Tikimasi, kad šis dokumentas paskatins inicijuoti diskusijas Seime, Vyriausybėje – užtikrinti, kad institucijų funkcijų peržiūros prisidėtų prie vykdomų funkcijų ir teisinių formų išgryninimo, sandaros optimizavimo. Atlikta apžvalga – tai įrankis viešojo sektoriaus politiką formuojančiai Vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms bei savivaldybėms detaliai peržiūrėti institucijų vykdomas funkcijas ir centriniu, ir savivaldybių lygmeniu. 

Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė