Šią savaitę Miunchene vykstančios vienos didžiausių pasaulyje fotonikos parodos metu Vokietijos ir kitų šalių verslas kviečiamas dar aktyviau išnaudoti bendradarbiavimo su Lietuvos lazerių kūrėjais galimybes.
„Vokietija pernai buvo antra didžiausia lietuviškų lazerių eksporto rinka. Pastaraisiais metais Lietuvos lazerių pramonė smarkiai veržiasi į pramoninių lazerių rinką ir dabar beveik pusė mūsų šio sektoriaus pajamų gaunama iš pramoninių lazerių pardavimo. Siekiame ir toliau stiprinti šią tendenciją, o Lietuvos lazerių pramonė yra pasirengusi atverti didžiules galimybes savo partneriams“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Viceministrė, sveikindama parodos dalyvius, teigė, kad Lietuvos lazerių pramonės lyderiai ieško naujų rinkos segmentų, kuriuose galėtų įsitvirtinti. Vienas tokių segmentų – biofotonika, kurios sprendimus būtų galima pritaikyti itin moderniems įvairių sveikatos priežiūros sričių medicinos prietaisams kurti.
Svarbu tai, kad Lietuvos lazerių pramonė tarpusavyje susijusi labai glaudžiais bendradarbiavimo ryšiais – mūsų įmonės kuria ir gamina tiek reikiamus komponentus, tiek milijonus eurų kainuojančias lazerines sistemas. Tai suteikia papildomą konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis.
Šiųmetėje parodoje „Laser World of Photonics 2022“ dalyvauja tiek pasaulyje gerai žinomos, tiek rinkoje įsitvirtinti siekiančios bendrovės.
Parodoje Lietuvos lazerių asociacija ir VšĮ „Versli Lietuva“ įrengė jungtinį Lietuvos lazerių gamintojų paviljoną, kuriame – 18 Lietuvos lazerių įmonių, taip pat Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) bei Lietuvos lazerių asociacijos atstovai.
Lietuviškos kilmės lazerių eksporto mastas 2019–2021 m. augo daugiau nei 30 proc. – nuo 50,1 mln. eurų iki 66,3 mln. eurų. Beveik 80 proc. mūsų lazerių ir jų komponentų produkcijos eksportuojama į visus žemynus ir pasiekia apie 80 šalių.
Šiandien 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų naudoja Lietuvoje sukurtas ir pagamintas lazerių technologijas. Lietuviškus lazerius taip pat naudoja NASA, CERN ir kitos pasaulinio lygio institucijos.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
