Nenorime didesnių mokesčių, bet norime geresnių sveikatos, švietimo paslaugų, geresnių kelių, kokybiškesnių viešųjų paslaugų ar didesnio saugumo. Vis dažniau diskutuojant apie didesnes išlaidas gynybai ir jų finansavimą, norisi atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus. Juos nuolat pabrėžiame ir teikdami vertinimus, susijusius su biudžeto kontrolės institucijos funkcijomis, siekdami prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo.
1. Ilgalaikių, strateginių tikslų finansavimo šaltiniai turėtų būti tvarūs. Laikomės požiūrio, kad ilgalaikiai įsipareigojimai, pavyzdžiui, socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui, turėtų būti finansuojami iš ilgalaikių pajamų šaltinių, kad jų kaštai nebūtų perkeliami ateities kartoms dengiant įsipareigojimus skola.
Tos pačios taisyklės turėtų būti laikomasi ir dėl gynybos finansavimo. Krašto apsaugos stiprinimas esamos geopolitinės situacijos fone yra ilgalaikis strateginis tikslas, todėl ir finansavimo šaltiniai turėtų būti tvarūs.
Neapibrėžtumo daug, tačiau tinkama valstybės finansų priežiūra ir išlaikyta fiskalinė erdvė didina galimybes tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius ateityje. Pabrangęs skolinimasis vidaus ir užsienio rinkose lemia, kad, užuot galėję didinti išlaidas investicijoms ar kitoms visuomenei svarbioms sritims, turėsime jų skirti vis daugiau pačios skolos aptarnavimui.
2. Šalia geopolitinių iššūkių neturime pamiršti ir kitų, pavyzdžiui, susijusių su senėjimu ar klimato kaita, kuriems taip pat reikalingi tvarūs finansavimo šaltiniai. Šie iššūkiai ne tik signalizuoja poreikį didesnėms išlaidoms, bet ir didesnių pajamų būtinybę. Auga išlaidų poreikis ir tokiems nuolatiniams įsipareigojimams kaip pensijos, darbo užmokestis mokytojams, policininkams, medikams ir t. t.
2022 m. valdžios sektoriaus išlaidų svarbioms visuomenės sritims, pavyzdžiui, švietimui, sveikatai, gynybai, socialinei apsaugai, skyrėme 25,7 proc. BVP. Tai yra mažiausiai tarp Baltijos šalių ir, remiantis 2021 m. duomenimis, maždaug apie 10 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Priminsiu, kad tokias išlaidas lemia tai, kad Lietuvoje surenkamų pajamų lygis žemesnis nei kitose ES šalyse, kur 2022 m. valdžios sektoriaus pajamų vidurkis sudarė 46,4 proc., o Lietuvoje – 35,7 proc. BVP. Vyriausybei tenka nelengva užduotis paskirstyti šiuos išteklius, atsižvelgiant į augančius poreikius.
3. Būtina susitarti dėl papildomų pajamų šaltinių, kurie galėtų padidinti valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykį. 2023 m. Vyriausybė pasiūlė mokestinius pakeitimus, kurių patvirtinimas, tikėtina, būtų prisidėjęs prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo. Vis dėlto, jau tada sakėme, kad valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Svarbu siekti paskirstyti mokestinę naštą tinkamai, neužkraunant jos socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė
