- Nacionaliniame metinių ataskaitų rinkinyje išlieka reikšmingų pasikartojančių duomenų iškraipymų.
- Su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiami duomenys apie valstybės skolą yra teisingi visais reikšmingais atžvilgiais.
- 2023 m. rezervai papildyti 799,7 mln. Eur, kiek Lietuva turi jų sukaupti – nenustatyta.
Valstybės kontrolė atliko 2023 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę. Tai reiškia, kad ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą viso viešojo sektoriaus finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, tačiau nustatyta reikšmingų klaidų.
Jas lėmė žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų – valstybės ir savivaldybių – rinkinių iškraipymai. Išvadas dėl visų svarbiausių valstybės ataskaitų rinkinių Valstybės kontrolė pristatė gegužės mėnesį (su jomis galima susipažinti https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/17851).
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Duomenys apie ją visais reikšmingais atžvilgiais teisingi.
Valdžios sektoriaus skola 2023 m. pabaigoje sudarė 27,6 mlrd. Eur, 2023 m. išaugo 1,9 mlrd. Eur, arba 7,3 proc. Skolos ir BVP santykis padidėjo 0,2 proc. p. ir 2023 m. pabaigoje sudarė 38,3 proc. BVP, skolos valstybės vardu valdymo išlaidos siekė per 270 mln. Eur.
Valstybės rezervai (Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo) 2023 m. padidėjo 27,8 proc., metų pabaigoje juose sukaupta 3,7 mlrd. Eur.
„Kiekvienas naujas sumanymas ilgalaikius įsipareigojimus dengti skolos sąskaita, ypač jei nenumatoma adekvačių tvarių pajamų šaltinių, labai rimtai pasvertinas“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Nors Lietuva turi vieną mažiausių skolų ES, didėja atskirų fondų rezervai, tačiau kartu su valdžios sektoriaus skolos valdymo strategija būtina persvarstyti ir valstybės rezervų klausimus – siektiną dydį, finansavimo šaltinius ir kt. Esant neapibrėžtai geopolitinei ir ekonominei situacijai, reikiamo valstybės rezervo nustatymas ir valdymas yra svarbus elementas, leidžiantis valstybei išlaikyti ekonominį stabilumą, užtikrinti saugumą ir efektyviai valdyti kylančius iššūkius.
Finansų ministerijos sukurtas skolos scenarijų modeliavimo ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo įrankis – svarus žingsnis, neatstojantis valstybės skolos valdymo strategijos, nubrėžiančios kryptį, kokių tikslų siekiama.
Dėl pasikeitusių Europos Sąjungos reikalavimų atsisakyta reikalavimo valstybėms narėms rengti stabilumo programą, todėl šiais metais nebuvo parengtos Lietuvos vidutinio laikotarpio Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairės. Pagal naują reguliavimą, nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius planus, kuriuose būtų nustatyta fiskalinės, struktūrinės ir investicijų politikos kryptis ateinantiems 4–7 metams, Lietuva su Europos Komisija sutarė parengti 2025 pavasarį.
Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė
