Programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai iš vieno tiekėjo ir jų neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra viena svarbiausių problemų, kurias LRT reikia spręsti. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla“.
„Nustatę neatitikimų teisės aktų reikalavimams visuose pasirinktuose tikrinti programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimuose, konstatuojame: pirkimai – vienas esminių iššūkių įstaigos veiklos efektyvumui ir skaidrumui. Neatsitiktinai nustatėme ir vidaus kontrolės sistemos trūkumų. Jiems reikalingas išskirtinis LRT vadovybės dėmesys, nes būtent jų atsakomybė yra veiksmingai veikiančio vidaus kontrolės mechanizmo sukūrimas. Mūsų audito rezultatai rodo aiškų poreikį stiprinti pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principų laikymąsi ir konkurenciją“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
LRT, kaip perkančioji organizacija, atlieka dviejų tipų pirkimus: viešuosius, vykdomus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimus, kurie organizuojami pagal Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašą.
Kaip rodo auditas, neatitikimų teisės aktų reikalavimams nustatyta visuose 12-oje (iš 12 vertintų) programų jų sukūrimo, gaminimo pirkimų, kurių vertė – 20,9 mln. Eur. Pavyzdžiui, nustatytas laimėtojas, kuris neatitiko pirkimo sąlygų, nepagrįstai atmesti tiekėjų pasiūlymai po ekspertų vertinimo, sutarties sąlygų įvykdymas nebuvo užtikrintas visa apimtimi ir kt.
Be to, 2024 m. net 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų, kurių finansinė vertė 12,74 mln. Eur, arba 53 proc. visų pirkimų sumos, vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis į konkretų tiekėją. Toks konkurencijos nebuvimas gali didinti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažinti galimybes ekonomiškiau panaudoti viešąsias lėšas.
Be programų pirkimų, 4-iuose (iš 12) vertintuose viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė 3,74 mln. Eur, taip pat buvo rasta neatitikimų teisės aktams, pvz. konkurencijos ribojimas, pirkimuose dalyvaujantys asmenys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nebuvo deklaravę privačių interesų ir kt.
Auditoriai konstatuoja, jog būtina tikslinti LRT pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką. Nustatyta trūkumų, kai pirkimų procedūras atliko specialistai, kurių pareiginiuose nuostatuose nenumatyta vykdyti, inicijuoti, organizuoti pirkimus, dalyvauti pirkimų komisijos sudėtyje, išmanyti pirkimų teisės aktus. Taip pat nėra patvirtintos tvarkos, kurioje būtų aprašyta programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų veiklos ir rezultatų peržiūra, atliekama nepakankama programų pirkimų kontrolė.
Be to, nustatyta, jog LRT tarybos Pirkimų ir investicijų politikos komitetas nevertino pirkimų procesų skaidrumo ir efektyvumo bei neturi tam reikalingų kriterijų.
Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai, Valstybės kontrolė LRT administracijai rekomendavo stiprinti pirkimų organizavimo vidaus kontrolę užtikrinant, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti ir nesikartotų ateityje. LRT tarybai – numatyti kriterijus, pagal kuriuos komitetas turėtų vertinti pirkimų proceso skaidrumą ir efektyvumą ir tokio vertinimo periodiškumą. LR Vyriausybei – patikslinti jos nutarimu patvirtintą aprašą dėl programų pirkimo tvarkos, ir priimti sprendimą dėl įstaigos ar institucijos skyrimo, kuri vykdytų programų pirkimų priežiūrą ir metodinį konsultavimą.
Šiandien (lapkričio 11 d.) audito rezultatai 14.30 val. bus pristatyti Seimo plenariniame posėdyje.
Pranešimą paskelbė: Zita Ragelytė – Norvaišė, Valstybės kontrolė
