Vaiko globos ir įvaikinimo sistema nepakankamai užtikrina reikalingą pagalbą ir paslaugas vaikui ir šeimai, laikinoji globa užtrunka ilgiau, nei turėtų, trūksta globėjų vyresniems vaikams, neskiriama pakankamai dėmesio vaiko palydėjimui į savarankišką gyvenimą. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės auditas „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus“.
„Nepaisant nustatytų trūkumų, matome teigiamą pokytį globos ir įvaikinimo sistemoje: taikomos priemonės, siekiant išvengti nepagrįsto paėmimo iš šeimos, vaiko teisių apsauga užtikrinama 24 val. per parą. Nepasiekėme tikslo, kad globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičius sumažėtų iki 10 proc., tačiau pokytis vis dėlto įvyko – šis skaičius sumažėjo nuo 29,3 iki 22,6 proc. Norint pasiekti numatytą rodiklį, būtina nuosekliai taisyti sistemos problemas“, – teigia Kristina Česaitienė, vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Vaikui laikinoji globa skiriama tuo atveju, kai siekiama, kad jo biologinei šeimai būtų suteikta pagalba ir iš jos paimtas vaikas galėtų į ją grįžti. Audito metu nustatyta, kad laikinoji globa užtrunka (beveik trečdaliui vaikų ji užtruko ilgiau nei metus) arba kartojasi (15-ai proc. vaikų kartojosi po du ir daugiau kartų). Tai kenkia vaiko interesams, nes jis priverstas keisti savo gyvenamąją vietą, atsiduria vis pas kitus globėjus.
Kol vaikas dar nėra paimtas iš šeimos, vertinama, kokios pagalbos reikia, kad pavyktų jį išlaikyti biologinėje šeimoje. Tačiau, auditorių teigimu, pagalbos teikimas užtrunka, nes tėvams trūksta motyvacijos, dėl eilių sudėtinga patekti pas reikiamus specialistus, eigoje išryškėja vis daugiau problemų, neišnyksta priežastys, dėl kurių buvo pradėta teikti pagalba. Nustatyta, kad 27 proc. visų savivaldybių neteikė dalies bazinių paslaugų vaikui ar šeimai: mediacijos, vaikų dienos priežiūros paslaugų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos ir kt.
Paėmus vaiką iš jo biologinės šeimos ir skiriant nuolatinę globą, trūksta globėjų vyresniems (nuo 10 m.) vaikams, negalią ar specialiųjų poreikių turintiesiems. Taip pat mažai šeimų sutinka kartu priimti brolius ar seseris. Vienas iš globėjų ir vaikų gyvenimą palengvinančių dalykų galėtų būti tinkamos paslaugos, tačiau šiuo metu 39 proc. globėjų nurodė, kad yra paslaugų, kurių globos centruose negauna, nors poreikis būtų, pvz., logopedo, specializuotų psichologo, psichiatro paslaugų ir kt.
Iš savivaldybių gauti duomenys rodo, kad vieno vaiko globai šeimoje 2021 m. panaudojama 6 kartus mažiau lėšų nei įstaigose (vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 18,6 tūkst. Eur, šeimoje ar šeimynose – apie 3 tūkst. Eur). Neužtikrinant vaikų globos šeimose, vaikui nesuteikiama jo interesus atitinkanti šeimos aplinka, be to, tai valstybei kainuoja daugiau.
Auditoriai nustatė, kad 68 proc. vaikų globos įstaigų neskiria pakankamai dėmesio vaiko palydėjimui į savarankišką gyvenimą, pvz., jie nemokomi, kaip tvarkyti buitį ar finansinius reikalus, gauti norimą darbą. Palydėjimo paslaugą 16–24 m. jaunuoliams teikė tik 15 savivaldybių. Nustatyta, kad dalis vaikų negauna jiems skirtų sanatorinio gydymo, logopedo, spec. pedagogo, psichologo paslaugų. Vaikų globos įstaigos nurodė, kad kai kurių paslaugų tenka laukti iki 6 mėn.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, bus numatytos priemonės, skatinančios asmenis globoti ar įsivaikinti vyresnius vaikus, vaikus su negalia ar turinčius sveikatos problemų, taip pat turinčius brolių ar sesių. Suplanuotos priemonės, kad iki 2030 metų vaikų, augančių globos įstaigose, skaičius sumažės dvigubai.
Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė
