- Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją, tvirtina Finansų ministerijos 2024–2027 m. gruodžio mėn. ekonominės raidos scenarijų.
- 2025 m. projektuojamas veržlesnis eksportas ir spartėjanti vidaus paklausa skatins didesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą nei 2024 metais.
- Numatant Europos Sąjungos paramos srautų piką, 2025 m. tikimasi tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus investicijų atsigavimo.
- Atlyginimams didėjant sparčiau nei kainoms, vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas tolesnis privačiojo vartojimo augimas.
- Didžiausią nepalankią įtaką Lietuvos ekonomikos raidai gali daryti su geopolitine aplinka ir tarptautinės prekybos sąlygomis susijusios rizikos.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos gruodžio 20 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
„Numatome, kad 2024 m. ekonomika augo 2,4 proc., to paties tikisi ir dauguma kitų institucijų. Prognozuojame, kad 2025 m. šalies realiojo BVP augimas spartės ir sieks 3 proc. Prie tokios raidos labiausiai prisidės veržlesnis eksporto augimas, kurį lems atsigaunanti užsienio paklausa, ir investicijos, palaikomos ES paramos srautų. Namų ūkių vartojimą ir toliau skatins stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Vis dėlto, Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Projektuojama, kad 2026–2027 m. laikotarpiu tęsiantis eksporto rinkų atsigavimui, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis nei 2025 metais. Situacija darbo rinkoje bus stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, o vidutinis darbo užmokestis toliau augs, nors ir lėtesniu tempu nei 2025 metais. Numatoma, kad 2024 m. 1 proc. nesiekianti vartotojų kainų infliacija vidutiniu laikotarpiu viršys 2 procentus. Ją labiausiai skatins augančios paslaugų kainos.
Padidėjusi geopolitinė įtampa galėtų neigiamai paveikti pasaulio ekonomikas. Geopolitinių konfliktų eskalacija veikia žaliavų kainas. Jų kilimas galėtų ne tik kaitinti infliaciją Lietuvoje, tačiau didinti ir gamybos kaštus, ypač energijai imliose pramonės šakose. Lėtesnis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimas galėtų turėti neigiamą poveikį šalies eksportui ir ekonominei raidai. Vis dėlto, geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai, galėtų skatinti palankesnę ekonominę raidą.
Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė
