Įvairūs

Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnis

Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnis

Valstybėje kasmet kyla apie 660 ekstremaliųjų įvykių. Per trejus pastaruosius metus Lietuvoje buvo paskelbtos 4 valstybinio lygio ir 64 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos.

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti. Įvertinusi ministerijų ir savivaldybių pasirengimą valdyti šias situacijas, Valstybės kontrolė pažymi, kad ne visos vertintos institucijos yra tinkamai pasirengusios galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams.

Efektyviam planavimui ir veiksmingam ekstremaliųjų situacijų valdymo pasirengimui trūksta aiškumo dėl institucijų, koordinuojančių pasirengimą, kompetencijų ir atsakomybės. Taip pat nepakanka tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo. Nepakankamą koordinavimą rodo tai, kad Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nesuplanuoti valdymo veiksmai bei priemonės Nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams suvaldyti. Į Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą neįtrauktos tokios rizikos, kaip: kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui, didelė pramoninė avarija.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas užtikrintų geresnį pasirengimą reaguoti į iškylančias ekstremaliąsias situacijas. Siekiant geresnio pasiruošimo šioms situacijoms, turėtų būti patikslintos institucijų, koordinuojančių pasirengimą joms, kompetencijos ir atsakomybės. Tam, kad būtų užtikrintas sistemingas galimų pavojų ir grėsmių rizikos analizės vykdymas, turėtų būti paskirta institucija, koordinuojanti Nacionalinės rizikos analizės atlikimą. Siekiant, kad analizės metu identifikuotiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams valdyti būtų suplanuoti tinkami veiksmai, reikia numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus.

Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad, siekiant efektyviai pasirengti ir valdyti ekstremaliąsias situacijas, reikia reglamentuoti šios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Siekiant pasirengti krizinėms situacijoms, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jas būtų galima identifikuoti ir konstatuoti.

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė