Įvairūs

Valstybės kontrolė: daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę atlyginimo dalį

Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas.

Praėjusiais metais 615,6 tūkst. asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Šioms pensijoms išleista 3 067,6 mln. Eur. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau Estija, Latvija ir Bulgarija).

Pensijų sistemos vertinimą atlikę auditoriai teigia, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims. 2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.

„Asmenų, sumokėjusių daugiau socialinio draudimo įmokų, pajamų pakeitimo normos senatvėje yra mažesnės, lyginant su tais, kurie sumokėjo mažiau įmokų. Pernai 36,1 proc. p. pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. Eur, nei uždirbusių iki 500 Eur. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų, svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo realią naudą dalyviams išėjus į pensiją ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 m. beveik pusė II pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. III pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasak auditorių, darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo būsimai pensijai: 2021 m. įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių. Siekiant sukaupti pensijų fonde didesnę sumą, gauti didesnes pajamas senatvėje ir išlaikyti artimas turėtoms iki pensijos gyvenimo sąlygas, svarbu nuosekliai mokėti įmokas, o tai galėtų paskatinti informacijos viešinimas apie realias išmokas dalyviams išėjus į pensiją ir didesnis darbdavių įsitraukimas.

Pranešimą paskelbė: Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė